Nors šis sektorius generuoja trečdalį šalies paslaugų eksporto, praėjęs laikotarpis jį ištiko su nemažai iššūkių, pabrėžė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas.
Pernai transporto sektorius veikė sudėtingomis ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, kurias skatino ekonomikos augimo sulėtėjimas, išaugusios įmonių sąnaudos, COVID-19 pandemijos poveikis ir neslūgstančios geopolitinės įtampos.
Kol kas nematome, kad šie metai būtų lengvesni. Tie patys iššūkiai, su kuriais susidūrėme pernai, išlieka ir šiandien, o tai reiškia, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje nesitikima greito gamybos ir vartojimo atsigavimo”, – teigia P. Drižas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje, palyginti su 2022 metų atitinkamu laikotarpiu, šalies krovinių transporto paslaugų eksportas susitraukė 7,5 proc., kas yra ženklus rodiklis veiklos sąnaudų didėjimo kontekste.
P. Drižas pabrėžia, kad palūkanų normų šuolis 2022-2023 metais žymiai padidino įmonių skolinimosi kaštus, taip pat pabrango nauja įranga, transporto priemonės ir puspriekabės.
Nepaisant šių iššūkių, ES politinio spaudimo mažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį laikoma galimybe investuoti į ekologiškesnius sunkvežimių modelius ir mažesnės taršos variklius.
Be to, praėjusiais metais fiksuotas transporto paslaugų įkainių mažėjimas, sukeltas pasiūlos ir paklausos disbalanso, neturėjo žymaus neigiamo poveikio darbo rinkai. Priešingai, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius 2024 m. pradžioje išaugo iki 88,3 tūkst., tai yra 9,4 proc. daugiau nei prieš metus”, – teigia P. Drižas.
