Prancūzija tai labai perspektyvi rinka Lietuvos transporto sektoriui, tiek vartotojų grupių, tiek tranzito potencialo požiūriu. Nepaisant vyriausybės politikos, ribojančios užsienio vežėjų dalyvavimą vidaus rinkoje, lietuviai vis dar priklauso vienai iš gausiausių Prancūzijos teritorijoje transportą atliekančių grupių. To nepakeis net naujasis įstatymas Darbo kodekse, pagal kurį nuo 2019 m. kovo 1 d. bus taikomos milžiniškos nuobaudos už darbuotojų komandiravimo pažeidimus. Tačiau vistiek padėtis yra rimta, o Lietuvos vežėjai turi suprasti, kad jų pareigų, susijusių su „Loi Macron“, aplaidumas gali jiems brangiai kainuoti.
Jau keletą metų Prancūzijos valdžios institucijos stengiasi aktyviai remti vietinius vežėjus ir padidinti jų dalyvavimą Vakarų Europos Sąjungos rinkose. Vienas iš vyriausybės metodų – apriboti užsienio vežėjų dalyvavimą Prancūzijoje, sugriežtinant taisykles, susijusias su vairuotojų komandiravimu ir taip vadinamo minimalaus darbo užmokesčio įvedimu.
Iki šiol tai neatnešė numatytų rezultatų – Eurostato duomenimis, visų Prancūzijoje 2016-2017 m. atliktų gabenimų apimtis sumažėjo apie 0,7 proc. 2016 m. prancūzai transportavo apie 176 mln. tonkilometrių, tai yra 12 proc. mažiau, nei prieš 15 metų, kai Prancūzija pirmavo Europos transporte.
Prancūzijos vežėjų užsakymų mažėjimas yra labai svarbus ekonomikai, nes šios šalies vežėjai daugiausia specializuojasi transporte Vakarų Europos teritorijoje, o dėl Rytų vežėjų antplūdžio jie jaučia grėsmę. Taigi svetimos įtakos apribojimas, tai ne tik vietinių verslininkų apsauga, tai taip pat pakankamo dalyvavimo, didelėje senosios Sąjungos rinkoje, užtikrinimas.
Prancūziją remia Belgija, Vokietija ir kitos, panašius apribojimus įgyvendinančios šalys. Valdžios institucijos argumentuoja, kad tai yra socialinis dempingas, kuris, kaip teigia daugelis Europos ekspertų, buvo sugalvotas Europos politikų, kad pateisintų savo veiksmus. Prancūzija ir jos remiančios šalys mano, kad Vidurio ir Rytų Europos bendrovės su Vakarų Europos šalimis konkuruoja kainomis, nes jos mažai moka vairuotojams ir skatina juos pažeisti poilsio ir darbo laiką reglamentuojančias taisykles. Nepaisant to, ar šie argumentai yra teisingi (kai kurių įmonių veiksmai patvirtinti tokius atvejus), transporto vykdymas (įskaitant kabotažą) Prancūzijoje kelia sunkumų Lietuvos vežėjams ir gresia rimtomis sankcijomis.
„Loi Macron“ 2019 metais
2018 m. rugsėjo 5 d. Prancūzijos parlamentas atnaujino Darbo kodeksą, kuriame yra numatytos baudos už pažeidimus, susijusius su vairuotojų komandiravimu. Nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos vežėjai gali tikėtis dar labiau sustiprintų patikrinimų ne tik sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, bet ir Prancūzijoje saugomos įmonių dokumentacijos atveju.
Pagal rugsėjo mėnesio Įstatymą Nr. 2018-771 Darbo inspekcija gali skirti 4 tūkst. Eur baudą už kiekvieną vairuotoją ir už kiekvieną nusižengimą ir 8 tūkst. Eur už pakartotinį tokio paties pobūdžio pažeidimą dvejų metų bėgyje. Bauda padidės dar 50 proc. sekančio pažeidimo atveju, kuris buvo įvykdytas per vienerius metus nuo pranešimo apie perspėjimą dėl ankstesnio tokio pat pažeidimo. Inspektoriai atsižvelgia į aplinkybes, pažeidimo sunkumą, darbdavio elgesį ir jo finansinius pajėgumus.
Verta atkreipti dėmesį į svarbiausią minėto pakeitimo aspektą – baudos bus kaupiamos, o tai reiškia, kad viena bendrovė gali gauti kelių ar kelių dešimčių ar net kelių šimtų tūkstančių Eur baudą. Bendra nuobaudų suma negali viršyti 500 tūkst. Eur.
Transporto inspekcija Prancūzijoje
Susirūpinimą kelia tai, kad vežėjai, siųsdami vairuotojus į komandiruotę į Prancūziją, ir toliau daro pagrindines klaidas. Dažniausiai yra klaidų, susijusių su nepakankama dokumentacija transporto priemonės kabinoje, pvz., trūksta CMR, sutarties, apskaičiuoto darbo laiko, bet taip pat antspaudo arba parašo ir pan.
Yra labai daug priežasčių, dėl kurių Prancūzijos pareigūnai gali nubausti. Kartais pakanka, kad tai yra sunkvežimis su Lenkijos, Rumunijos ar Lietuvos registraciniais numeriais. Rimtų pasekmių galima tikėtis, jei inspektorius mano, kad vairuotojas nusipelnė sumokėti baudą. Tai viena iš pagrindinių vairuotojų klaidų – baudos priėmimas. Jei nėra galimybės sumokėti iš karto, sunkvežimio vairuotojas gali būti sulaikytas kartu su transporto priemone ir kroviniu, kol bus sumokėta. O retai vairuotojai turi kišenėje didelę grynųjų pinigų sumą eurais. Tokios situacijos pasekmės gali būti lemtingos.
Yra žinomas vairuotojo iš Ukrainos atvejis, kuris dėl to, kad negalėjo sumokėti baudos, buvo sulaikytas, o jo sunkvežimis buvo pastatytas į automobilių stovėjimo aikštelę. Prancūzijoje žandarmerijos postai nedirba 24 valandas per parą, o dėl to, kad tai buvo penktadienis, vyras turėjo visą savaitgalį praleisti aikštelėje. Tiesa, vežėjas pervedė pinigus, kad bauda būtų nedelsiant sumokėta, tačiau pervedimas buvo užskaitytas tik pirmadienį.
Svarbus yra gebėjimas derėtis situacijose, kai vairuotojai nepadarė nusižengimo ir yra tuo įsitikinę. Deja, Prancūzijos politika Rytų Europos vežėjų atžvilgiu sukėlė tai, kad prancūzai griežtai laikosi taisyklių. Ne visada pagal įstatymą. Kartais būna, kad blogai yra suprantama esama situacija arba patys inspektoriai nežino taisyklių, o kartais tai tiesiog „prisikabinimas“. Vairuotojai nemoka paaiškinti, jie bijo, dažnai nežino savo teisių. Panašiai ir vežėjai, su kuriais susisiekia jų vairuotojai.
Tokios situacijos pavyzdžiu gali būti atvejis, kai buvo bandoma skirti baudą mikroautobuso vairuotojui dėl to, kad neturėjo leidimo vežti tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, t. y. neturėjo transporto licencijos. Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių, kai prekės gabenamos transporto priemonėmis, kurių didžiausia leistina masė neviršija 3,5 t, tokia licencija nėra reikalinga. Būtina užkirsti kelią tokiems apgavimo atvejams prieš pradedant veikti administracinėms procedūroms, nes teisinės paslaugos Prancūzijoje yra labai brangios.
„Loi Macron“ – ką daryti, jei gavote baudą?
Kaip elgtis tokiais atvejais? Prieš vairuotojui priimant baudą, būtina nedelsiant išsiaiškinti, kokį nusižengimą jis padarė. Jei darbuotojas negali susikalbėti su inspektoriumi, jis turėtų paskambinti vadovui arba atstovui. Jei vairuotojas nepažeidė įstatymo, atstovas paaiškins kontroleriui situaciją, išlaisvindamas sunkvežimio vairuotoją nuo nemalonumų, o vežėją – nuo nuostolių, susijusių su bauda ar krovinio sustabdymu.
Kontaktuose su Prancūzijos tarnyba yra labai svarbus gebėjimas numatyti tam tikras situacijas. Neseniai vienas vairuotojas buvo sustabdytas Prancūzijos ir Belgijos pasienyje. Vairuotojas paliko keltą Kalė mieste o anksčiau transporto priemonė ilgai stovėjo bazėje Didžiojoje Britanijoje. Tačiau darbo laikas rodė, kad sunkvežimis buvo kelyje jau mėnesį. Labai didelės baudos buvo išvengta tik dėl to, kad vairuotojas galėjo įrodyti, jog dieną prieš tai jis atvyko į JK maršrutiniu autobusu ir tik tada pradėjo kursą. Svarbūs buvo bet kokie įrodymai – sąskaitos, kvitai, net telefonu padarytos kelionės nuotraukos. Atrodo nereikšmingi įrodymai padėjo įtikinti inspektorius, kad vairuotojas tikrai anksčiau nevairavo.
Kitame atvejyje vairuotojas perėmė sunkvežimį Vokietijoje, kur jo kolega atvažiavo anksčiau iš Lenkijos. Inspektorius Prancūzijoje pateikė rimtus kaltinimus, kad vairuotojas turi dvi korteles. Deja, situaciją apsunkino kalbos barjeras. Vairuotojas negalėjo paaiškinti situacijos, ir nors jis nepadarė jokio nusižengimo, nedaug trūko, kad gautų 8 tūkst. Eur baudą. Laimei, vairuotojams pavyko išsiaiškinti situaciją – kartu su atstovu jie įrodė, kad iš pradžių sunkvežimiu važiavo kitas vairuotojas.
Kalbų barjerai taip pat sukelia daug problemų. Pavyzdžiui, neseniai buvo bandoma priskirti įsipareigojimą, kuris taikomas vairuotojams ne iš ES. Kalbama apie profesinės kvalifikacijos pažymėjimo patvirtinimą, jei vairuotojas važiuoja transporto priemone, kurios masė viršija 3,5 t. Vairuotojas buvo paleistas tik tada, kai vienas iš mūsų atstovų persiuntė nuostatas į policijos nuovadą.
Šiuo metu transportavimas į Prancūziją nėra lengvas, tačiau tai nereiškia, kad darbas šioje rinkoje yra nepelningas. Turime suvokti, kad tik sąžiningas „Loi Macron“ taisyklių laikymasis ir atitinkamas atstovas užtikrins vežėjui visišką apsaugą.