Pirmosios nuostatos, įsigaliojusios 2020 metų rugpjūtį, pakeitė vairuotojų darbo laiką. Be kita ko, buvo uždraustas reguliarus kassavaitinis poilsis sunkvežimio kabinoje ir įvestas įpareigojimas vairuotojui kas 4 savaites bent 45 valandoms grįžti į operatyvinį centrą ar savo gyvenamąją vietą.
Mobilumo paketas keičia vairuotojų darbo pobūdį. Du sutrumpinti kassavaitinio poilsio laikotarpiai gali vykti vienas po kito, jei sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikas išnaudojamas užsienyje ir per kitas keturias savaites bus išnaudoti bent du reguliarūs savaitiniai poilsiai. Po dviejų sutrumpintų kassavaitinių poilsio laikotarpių turėtų būti reguliarus kassavaitinis poilsis.
Kitas apribojimas susijęs su darbo valandų naktį sumažinimu iki 10 valandų. Kol kas tai netaikoma artimiausioms 24 valandoms, tik yra susijęs su reguliaraus kasdienio poilsio arba sutrumpinto kasdienio poilsio pabaiga. 2020 metais įvestus pakeitimus išsamiai aprašėme čia: „Trumpas Mobilumo paketo vadovas“.
Vežėjų kaštai didės nuo 10 iki 30 proc.
Susisiekimo ministerijos teigimu, Mobilumo paketo poveikio vertinimas, kurį atliko pati Europos Komisija, nustatė, kad į aplinką bus papildomai išmetama iki 3 mln. tonų CO2. Iki 2023 m.
„Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu Mobilumo paketas ES kelių transporto klimato kaitos emisijas padidins iki 4,6 proc. Šis poveikis kyla tiesiogiai iš reikalavimo periodiškai grąžinti vilkiką į registracijos šalį“, – teigia Gabrielė Vasiliauskaitė, Susisiekimo ministro patarėja.
Tokio reikalavimo didžiausią poveikį patirs būtent periferinių Europos Sąjungos šalių vežėjai (pavyzdžiui, Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos), kurie susidurs su išaugusiais veiklos kaštais. G. Vasiliauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse.
„Virš 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame Lietuvos vežėjų krovinių transporte yra didžiausia ES. Įvairiais vertinimais, periferinių šalių vežėjų kaštai gali padidėti iki apie 10 proc.“, – aiškina G. Vasiliauskaitė.
Nors Mobilumo pakete numatytas komandiravimo modelis ir vietos apmokėjimo principas bus taikomas ne visoms operacijoms, Lietuvos vežėjų vertinimu, daugiau kaip pusė jų patirs didelių sunkumų, iš jų dalis svarsto operacijų iškėlimo galimybes į kitas ES šalis.
„Europos Komisija šiuo metu dar rengia gaires, kaip konkrečiai įgyvendinti tam tikras Mobilumo Paketo nuostatas, įskaitant vilkiko grąžinimą bei komandiravimą. Būtina užtikrinti, kad Mobilumo paketo nuostatos visoje ES būtų įgyvendinamos vienodai, t.y., kad nesiskirtų kontrolės reikalavimai skirtingose šalyse. Priešingu atveju, vežėjai susidurs su skirtingais biurokratiniais režimais ir papildomais kaštais“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovė.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas sako, kad kai kurios Mobilumo paketo nuostatos turi teigiamo poveikio elementą, pavyzdžiui, kai kalbama apie vairuotojų socialinės ekosistemos apsaugą. Tačiau, jo nuomone, didesnė dalis neigiamo poveikio užgrius verslą, kas galų gale įtakos ir pačius darbuotojus.
Kalbėdamas apie vilkikų vairuotojų atgynimų padidėjimą, Povilas Drižas atkreipė dėmesį, kad tai priklauso nuo kiekvienos šalies nacionalinių teisėkūros priemonių, kuriomis bus įgyvendintos Mobilumo paketo nuostatos. Jo nuomone, vairuotojų atlyginimai Lietuvoje didės bent 10 proc., tačiau tuo pat metu augs ir darbdavių kaštai.
„Sunku prognozuoti, kiek tiksliai, tačiau vien tik veiklos kaštų padidėjimas galimas iki 20-30 proc.“, – pasakė TTLA atstovas.
Vairuotojų atlyginimai faktiškai nepasikeis
Apie nepatogumus verslui papasakojo taip pat Gintaras Čiužas, Baltijos transporto profesinės sąjungos “Solidarumas” vadovas. Jo nuomone, naujų nuostatų poveikis Lietuvos transporto sektorius bus neigiamas dėl kelių priežasčių.
„Visų pirma, dėl ribojimo laisvo darbo grafiko pasirinkimo nepatogumus pajus patys darbuotojai. Europoje yra nepakankama infrastruktūra dėl viešbučių, vairuotojų atžvilgiu taip pat trūksta viešbučių. Ribojama vairuotojų pasirinkimo laisvė. “, – aiškina G. Čiužas.
Jis taip pat aiškina, kad Lietuvos darbuotojų socialinė padėtis nepagerės.
„Stebint tendenciją, kai kyla minimalus darbo užmokestis, didinamas koeficientas, tačiau faktiškai gaunamas į rankas atlyginimas nekyla. Tad galima daryti prielaidą, kad įsigaliojus Mobilumo paketo nuostatoms, faktiško padidėjimo atlyginimuose taip pat nebus“, – teigia profesinės sąjungos vadovas.
Mobilumo paketas 2022 – kas pasikeis?
2022 m. vasario 2 d.
- Pareiga fiksuoti sienos kirtimą skaitmeniniame tachografe – kiekvienas vairuotojas, kirtęs sieną, artimiausioje sustojimo vietoje turės įvesti šalies, į kurią įvažiuoja, simbolį.
- Komandiravimo pakeitimai:
- Nuostatos dėl komandiravimo netaikomos: tranzitui (važiavimas be pakrovimo ar iškrovimo) ir dvipusiam/dvišaliam pervežimui (tarptautinis pervežimas į buveinės šalį arba iš buveinės šalies) su ne daugiau kaip dviem papildomais pakrovimais/iškrovimais (įvykdžius papildomas sąlygas).
- Komandiravimo nuostatos taikomos įmonėms, kurios atlieka: kabotažo vežimus ir „cross-trade“/perkėlimo tipo vežimus;
- Būtinybė pranešti apie vairuotojo komandiravimą į naują, visoms ES šalims bendrą IMI sistemą (vietoj SIPSI ar MiLoG).
- Nėra būtinybės skirti atstovo (pvz., Prancūzijoje ar Vokietijoje). Dabar šio atstovo pareigas galės eiti už transportą įmonėje atsakingas asmuo.
- Vairuotojai, kuriems taikomos naujos komandiravimo taisyklės, gaus minimalų atlyginimą, galiojantį šalyje, kurioje jie atlieka darbą. Verta paminėti, kad dar ne visos šalys paskelbė oficialų minimalių atlyginimų dydį, kuris bus taikomas transporto pramonėje.
- Papildomų išmokų, susijusių su komandiruotėmis sumos negali būti įskaičiuojamos į minimalų atlyginimą.
- Galimas reputacijos praradimas dėl gairių nesilaikymo (pvz., neteisėtas kabotažas, komandiravimo įsipareigojimų nevykdymas).
2022 m. vasario 21 d.
- Kartą per aštuonias savaites sunkvežimis turės grįžti į šalį, kurioje buvo įregistruotas.
- Po trijų kabotažo operacijų tam tikroje šalyje tolesnės kabotažo operacijos bus sustabdytos keturioms dienoms (cooling off period).
- Didesni reikalavimai transportą valdančiam asmeniui (negali turėti neįvykdytų reikalavimų viešosios teisės subjektams, būti bankroto ar likvidavimo procese).
- Vertinant finansinį pajėgumą, buvo įvesti palengvinimai, kuriuos sudaro galimybė įrodyti finansinį pajėgumą banko garantija ar kitu finansų įstaigos išduotu dokumentu.
- Valstybių narių pareiga skirti nuobaudas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už kabotažo taisyklių nesilaikymą, kai jie žinojo arba turėjo žinoti, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kad jų užsakytos transporto paslaugos pažeidžia taisykles.
2022 m. gegužės 20 d.
- Kelių transporto licencija bus privaloma transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė prasideda jau nuo 2,5 tonos.
- Finansinio užtikrinimo reikalavimas pirmai transporto priemonei nuo 2,5 t. – 1800 Eur, už kiekvieną papildomą 900 Eur.
- Įmonės, kurios teikia transporto paslaugas naudojant transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra nuo 2,5 t, privalės atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir įregistruoti įmonės buveinę.
- Transporto priemonių nuo 2,5 tonos vežėjams bus taikomos bendrųjų taisyklių (licencijos ir kabotažo) nuostatos.
Bendradarbiavimas: teisės patarėja Paulina Eliaš-Pietrusevič iš „Transcash“ kanceliarijos