AdobeStock/Drazen

Briuselis tikrina mokėjimų vėlavimus. Ar Europa paseks Ispanijos pavyzdžiu?

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Nors ES direktyva dėl pavėluotų mokėjimų galioja jau daugiau nei dešimtmetį, problema vis dar išlieka aktuali. Briuselis planuoja griežtinti taisykles. Tuo tarpu Ispanija rodo, kaip efektyviai pagerinti mokėjimų drausmę transporte.

Europos Sąjungoje kasmet cirkuliuoja nuo 18 iki 40 milijardų sąskaitų faktūrų – daugiau nei 500 per sekundę. Deja, net pusė jų apmokama vėluojant, palyginti su sutartiniais ar teisiniais terminais. Europos Komisija teigia, kad mokėjimų vėlavimai – tiek tarp įmonių, tiek tarp įmonių ir viešųjų institucijų – turi rimtų pasekmių. Jie kenkia finansiniam likvidumui, didina skolų aptarnavimo išlaidas, stabdo plėtrą ir investicijas, sukelia darbo vietų mažinimą, o kraštutiniais atvejais – bankrotus.

Nuo 2011 m. galiojanti direktyva turėjo apriboti šio reiškinio mastą. Tačiau problema nebuvo pašalinta, todėl 2023 m. rugsėjį EK pasiūlė naują reglamentą, kuris turėtų pakeisti esamą direktyvą.

2024 m. balandį Europos Parlamentas parėmė Komisijos pasiūlymą, priimdamas savo poziciją pirmuoju svarstymu – 459 balsais už. Tačiau nuo 2023 m. rugsėjo projektas laukia ES Tarybos sprendimo. Kai kurios valstybės narės paragino jį atšaukti ir pakeisti atnaujinta esamos direktyvos versija.

Transportas sunkioje padėtyje

Transporto ir logistikos sektorius jau daugelį metų susiduria su mokėjimų vėlavimais, kurie tiesiogiai kenkia įmonių finansiniam sklandumui. Ši problema ne tik stabdo plėtrą, bet ir kelia grėsmę daugelio vežėjų veiklos tęstinumui, kurie dažniausiai veikia su mažomis maržomis. Todėl EK ragina dalyvauti konsultacijose, ypač transporto sektoriaus atstovus.

Tuo tarpu Ispanija jau keletą metų taiko griežtus įstatymus prieš skolininkus. 2021 m. spalį įsigaliojo įstatymas, numatantis dideles baudas už mokėjimų vėlavimus kelių transporte. Termino viršijimas laikomas rimtu ar labai rimtu pažeidimu, o baudos siekia net 30 tūkst. Eur.

Pagal naujausius Nuolatinių mokėjimų vėlavimų observatorijos duomenis, 2025 m. birželio mėn. vidutinis mokėjimo terminas sutrumpėjo iki rekordiškai žemų 60 dienų, tai reiškia 30 proc. sumažėjimą lyginant su 2021 m. Birželio statistika rodo, kad net 77 proc. transakcijų šiuo metu įvyksta per 60–90 dienų, o įmonių, viršijančių 120 dienų mokėjimų terminą, skaičius nuosekliai mažėja.

Juodasis sąrašas ir konkrečios baudos

Vienas iš svarbių Ispanijos reguliavimo elementų yra vadinamasis transporto įmonių skolininkų juodasis sąrašas. Registru įtraukiamos įmonės, nubaustos administracine tvarka už teisės aktų nustatyto mokėjimo termino viršijimą už kelių transportą.

Antroje 2024 m. pusėje buvo nubausta 300 įmonių 720 tūkst. Eur sumai. Palyginimui, per pirmąjį 2024 m. pusmetį sankcijos siekė beveik 2 mln. Eur.

Paskutiniame sąraše buvo žinomos logistikos įmonės, tokios kaip ID Logistics Iberia, DSV Road Spain ar DHL Freight Spain. Baudos apėmė sumas nuo 1 001 iki 20 005 Eur. Tokie veiksmai yra ne tik sankciniai, bet ir prevenciniai bei edukaciniai.

Europa turi pajudėti iš vietos

Nors Europos Parlamentas jau patvirtino 2024 m. naujojo reglamento tekstą, numatantį maksimalų mokėjimo terminą iki 30 dienų ir bendrą baudų sistemą, teisėkūros procesas įstrigo. Danijos pirmininkavimas ES neįtraukė projekto į savo prioritetų tvarkaraštį.

Tačiau Ispanijos atvejis rodo, kad ryžtingi veiksmai atneša realų pagerėjimą. Ar Europos Sąjunga nuspręs eiti tuo pačiu keliu, kol kitos įmonės neįkris į mokėjimų uždelsimo spiralę?

Paantraštės: