Naujas Kinijos prekybos partneris. Kas paskatins ES prekybos ir investicijų skaidrumą?

Vidutinis skaitymo laikas 8 minutės
|

2.07.2020

Pirmasis 2020-ųjų metų ketvirtis atskleidė staigmeną Kinijos užsienio prekyboje.  Šalys, priklausančios Pietryčių Azijos tautų asociacijai (ASEAN) išlenkė Europos Sąjungą ir tapo didžiausiu Kinijos prekybos partneriu. Reikšmingiausias sektorius – elektronika.

Pagal Kinijos statistikos duomenis, iki 2020 m. kovo mėnesio prekybos apyvarta tarp Kinijos ir ASEAN pasiekė beveik 142 mld dol. Tačiau analogišku laikotarpiu mainai su ES siekė apie 126 mld dol. Balandžio mėnesio duomenys rodo, kad ASEAN išlaikė dominavimą – mainai su Kinija pasiekė 51,2 mld dol. lygį, kai tuo tarpu su ES pasiekta ne visai 51 mld dol. Pirmaisiais 2020 metų mėnesiais kiniečių prekybos apyvarta su ASEAN padidėjo apie 12 proc. per metus, o ES – 9 proc.

Verta paminėti, kad Kinija jau daug anksčiau tapo didžiausia asociacijos rinka – importo atveju – nuo 2007 m., o eksporto – nuo 2010 m.

Didelį indėlį tokiame prekybos tarp Kinijos ir ASEAN šuolyje turi plačiai suprantama elektronika (lustiniai kondensatoriai, mikroprocesoriai ir analoginiai-skaitmeniniai keitikliai), kurios importas į Kiniją 2020 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo net 26 proc. Pandemijos metu Kinija importuoja iš ASEAN daugiau prekių susijusių su medicininių medžiagų gamyba, pvz., medvilnę ar vaistus. Tačiau šį reiškinį galima laikyti kaip vienkartinį ir toks importas silpnės kartu su COVID-19 silpnėjimu visame pasaulyje.

Pastaruoju metu daug technologiškai pažengusių kinietiškų įmonių perkėlė savo būstines į ASEAN teritoriją, kur produktai yra gaminami pigiau, o vėliau eksportuojami į Kiniją, pakuojami ir siunčiami į pasaulį su „Made in China” etikete. Tai skatina importą iš asociacijos šalių ir stiprina ekonomikų tarpusavio sąsajas.

Prekyba tarp Kinijos ir ASEAN didėja taip pat naujų Pekino strategijų dėka, t.y. intensyviau tiekiant produktus iš regiono. Pekinas įrengė specialias zonas (Vietnamo, Myanmaro ar Laoso apylinkėse), kurios vilioja ASEAN įmones daugeliu nuolaidų, tame sumažintais mokesčiais, ir tokiu būdu skatina labiau įsijungti į bendradarbiavimą su Kinija. Pastaraisiais mėnesiais, be prekybos intensyvinimo su Singapūru, pastebimas ypač spartus apyvartos su Vietnamu ir Indonezija augimas. Importas iš Vietnamo padidėjo rekordiškai – beveik ¼ kartų pirmąjį ketvirtį, o iš Indonezijos – 13 proc. per metus.

RCEP sujungs laisvos prekybos sutartimi ASEAN, Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją. Tai bus didžiausias pasaulinis laisvosios prekybos susitarimas.

Bendrai – pastaruoju metu Pietryčių Azija tapo daugelio tarptautinių korporacijų tiltu, pvz., Samsungo, kurios nori išvengti augančių kaštų susijusių su prekybiniu karu tarp Kinijos ir JAV. Nemažai tarptautinių įmonių perkėlė savo gamyklas pvz., į Malaziją, Vietnamą ar Tailandą. Šių įmonių tikslas yra pagrindinai patenkinti Kinijos paklausą. Daugumai jų vis dar reikalingos Kinijos žaliavos, įranga, žinios ir technologija, dauguma yra priklausoma nuo tenykščių konsumentų, o visa tai skatina prekybos mainų didėjimą tarp Kinijos ir ASEAN.

Fone – didysis susitarimas

Kinijos atsigręžimas į ASEAN yra akivaizdus, jei atsižvelgsime į negocijuojamą „Regioninę, visapusišką ekonominę partnerystę” (ang. Regional Comprehensive Economic Partnership; RCEP), kuri formaliai turi būti pasirašyta 2020 r. Ką tik baigėsi 30-asis derybų raundas. RCEP sujungs laisvosios prekybos sutartimi ASEAN, Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją. Tai bus didžiausias laisvosios prekybos susitarimas pasaulyje. Apims beveik apie pusę visos pasaulio žmonijos. RCEP šalys pasisako už ⅓ globalaus BVP, jų prekybos prognozuojama apyvarta turi siekti 10 bln dol. ir vykdys ¼ pasaulio kapitalo srautų. RCEP poveikis pasaulio ekonomikai būtų dar didesnis, jeigu paskutinę akimirka nebūtų atsisakę Indijos.

Daug technologiškai pažengusių kinietiškų įmonių perkėlė savo būstines į ASEAN teritoriją, kur produktai yra gaminami pigiau, o vėliau eksportuojami į Kiniją, pakuojami ir siunčiami į pasaulį su „Made in China” etikete.

RCEP įsigaliojimas paskatins prekybos ir investicijų skaidrumą, o taip pat palengvins mažų ir vidutinių įmonių, ypač iš ASEAN, įsijungimą į globalias ir regionines tiekimų grandines. Tačiau techninis bendradarbiavimas su pažengusiomis, industrializuotomis šalimis, kaip antai Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija ir Australija padės ASEAN bei Kinijai sukurti naujus, labiau konkurencingus produktus. Pietryčių Azijos šalys jau dabar pasižymi aukštais vidaus pramonės prekybos rodikliais, visų pirma sparčiai besivystančio elektroninio sektoriaus ir stiprios vietos tiekimų grandinėse, dėka, o RCEP tik sustiprins tokią tendenciją sumažindama muitus ir sudarydama sąlygas inovacijų perdavimui.

ASEAN turi daug laisvosios prekybos sutarčių sudarytų su savo partneriais. Tačiau RCEP supaprastins kiekvienos laisvosios prekybos sutarties taisykles ir procedūras pagal vieną susitarimą. Nuslopins dabartinį prekybos neefektyvumą susijusį, tarkim, kad ir su „spaghetti lėkštės” efektu (t.y. kai šalys, priklauso kelioms ar net keliolikai integracijos grupių). Nemažai sutartimi pasinauos Filipinai. RCEP rinkos bus atviros virš 90-čiai proc. Filipinų produktų, visų pirma – paslaugoms. Taip pat Tailandas ir Indonezija sustiprins savo poziciją vertės grandinėse. Malezija tikriausiai turės geresnę prieigą prie žaliavų, o Vietnamas stipriau susiintegruos su tiekimų grandinėmis ICT, tekstilės ir avalynės, ar žemės ūkio produktų srityse. Laimės taip pat silpniau išsivysčiusios ASEAN šalys – bent jau kalbant apie plėtros spragos panaikinimą greičiau nei kitose asociacijos šalyse. Santykinai nedaug iš sutarties, ypač trumpalaikiai, laimės Singapūras, kuris jau anksčiau pasiršė laisvos rinkos sutartis su visomis RCEP šalimis.

Kolkas visgi sunku nuspėti, kokį indėlį turės RCEP siekiant sustiprinti ASEAN reikšmę regione. Viskas priklauso nuo to, koks bus galutinis susitarimo turinys. Ar tai bus tik nežymus ligšiol galiojančių susitarimų pagerinimas, ar bus taps bendrosios rinkos pirmtaku? O gal taps įrankiu didinančiu ASEAN priklausomumą nuo Kinijos?

Tendencijų patvarumas

Vertinant ASEAN reikšmę Kinijos prekyboje reikia atsižvelgti į tai, kad nuo sausio iš ES statistikų iškrito Didžioji Britanija, kuri Kinijai buvo trečiąja ES eksporto (po Vokietijos ir Nyderlandų) bei importo (po Vokietijos ir Prancūzijos) rinka. 2018 m. buvo atsakinga už beveik 14 proc. Kinijos eksporto į ES rinką. Beveik 9 proc. importo iš Kinijos į tuometinę ES-28 patekdavo į britų salas. Tačiau negalima visiškai pateisinti Kinijos prekybos partnerių pertvarkymo brexitu, kadangi dar tuomet, kai britų prekyba buvo įskaičiuojama į ES statistiką (paskutiniai 2019 m. mėnesiai), ASEAN šalys pralenkė ES.

Pietryčių Azijos šalims Kinijos ir JAV prekybos karas labai praverčia, kadangi jo dėka jos tapo kiniečių tiekimų grandinių tęsinys.

Be to ES kova su pandemija prisidėjo prie to, kad bendrai smuko bendrijos apyvarta. Nuo sausio iki kovo bendras ES eksportas sumažėjo 3,2 proc. per metus, o importas sumažėjo net 5,3 proc. Ekonomikų stabdymas stipriai paveikė prekybą su Kinija, – 2020 m. pirmojo ketvirčio apyvarta sumažėjo 9,6 proc. Didesnį kritimą tarp pagrindinių ES partnerių patyrė tik Didžioji Britanija (-10,4 proc.).

Aštrėjant konfliktui su Vašingtonu, Pekinas palaipsniui stiprina bendradarbiavimą su kitomis rinkomis, kurios gali išpildyti prekybos spragą, atsiradusią po JAV. Natūrlus pasirinkimas tapo artima ne tik geografiniu atžvilgiu, bet ir kaskart stipriau bendradarbiaujančios su Kinija įvairiose plotmėse ASEAN šalys.

Tačiau sunku vertinti, ar praėjus pandemijai, ES nesugrįš į Kinijos svarbiausio prekybos partnerio vietą. Verta atsižvelgti į tai, kad ES rinka yra 2–3 kartus didesnė nei ASEAN, o tai teikia viltį atgauti lyderio poziciją. O Pietryčių Azijos šalims palankus yra Kinijos ir JAV prekybinis karas. Jo dėka, ASEAN šalys tapo tam tikru kinietiškų tiekimo grandinių tęsiniu.

Palaipsninis Kinijos sugrįžimas į gamybos lygį prieš COVID-19 sužadins pakausą žaliavoms gabenamoms tarkim, iš Indonezijos, Malazijos, Myanmaro ir Laoso. Tačiau padidėjęs poreikis puslaidininkiams ar įvairiems elektronikos pramonės gaminiams gaminamiems regione, sužadintas pvz. 5G technologijos diegimu, teigiamai paveiks kinietiškas jungtis su ASEAN rinkomis. Tuo pačiu ASEAN šalys tikisi, kad net pasibaigus eventualiam JAV-Kinija konfliktui, jos galės išlaikyti pas jas persikėlusias korporacijas. Dėl to stengiasi gerinti verslo teisines bei fizines sąlygas. Tai galima pastebėti pagal gerėjančią tų šalių poziciją Pasaulinio banko reigintuose „Doing Business”.

Ieva Cieslik, Poznanės ekonomikos universiteto docentas; specializuojasi Kinijos finansų rinkoje (www.obserwatorfinansowy.pl)

Paantraštės