Svarbiausia trumpai:
- „FarEye“ duomenimis, paskutinės mylios sąnaudos Europoje auga apie 11 proc., o vežėjų tarifai – vidutiniškai 5 proc.
- 6 procentinių punktų atotrūkį bendrovė sieja su veiklos neefektyvumu.
- Papildomų išlaidų sukelia nesėkmingi pristatymai ir nepakankamai išnaudojami maršrutai.
- Netiksliai apskaičiuojama siuntų savikaina gali slėpti nuostolingus užsakymus ir sutartis.
Sąnaudos auga 11 proc., o tarifai – tik 5 proc.
Brangstant degalams, draudimui, darbo jėgai ir transporto priemonių eksploatacijai, paskutinės mylios pristatymo paslaugų teikėjai patiria vis didesnį finansinį spaudimą. Tačiau visų papildomų išlaidų perkelti klientams pavyksta ne visada.
„Šiuo metu sąnaudų infliacija Europoje siekia apie 11 proc., o vežėjai paslaugų kainas vidutiniškai didina 5 proc. Likę 6 proc. yra paslėptos sąnaudos, atsirandančios dėl neefektyvumo“, – interviu „Trans.INFO“ teigia „FarEye“ komercijos vadovas Suryanshas Jalanas.
Šį 6 procentinių punktų atotrūkį „FarEye“ vadina neefektyvumo mokesčiu. Tai nėra atskira išlaidų kategorija – taip bendrovė apibūdina papildomas sąnaudas, kurios gali susidaryti skirtinguose pristatymo proceso etapuose.
Jos apima papildomą ridą, pakartotinius bandymus pristatyti siuntas, nepakankamą siuntų tankį maršrutuose, nestandartinių pristatymo situacijų sprendimą ir duomenų trūkumą, dėl kurio sunku įvertinti tikrąjį užsakymų pelningumą.
Vis dėlto skirtumas tarp sąnaudų ir tarifų augimo savaime nereiškia, kad visą jį lemia veiklos neefektyvumas. Tai bendrovės pateikiamas šio atotrūkio paaiškinimas.
Nepavykę pristatymai didina išlaidas
Vienas akivaizdžiausių papildomų išlaidų šaltinių – nesėkmingi bandymai pristatyti siuntas.
Jeigu siuntos nepavyksta įteikti iš pirmo karto, vežėjui tenka organizuoti pakartotinį pristatymą. Tam reikia vairuotojo darbo laiko, transporto priemonės ir kitų veiklos išteklių. Didėja rida, o siuntą gali tekti iš naujo apdoroti logistikos sistemoje.
Jei pristatymo bandymų atliekate 20 proc. mažiau, sąnaudos taip pat sumažėja 20 proc.“, – pažymi S. Jalanas.
Šį teiginį reikėtų vertinti kaip supaprastintą pavyzdį, o ne visiems vežėjams taikomą taisyklę. Dalis logistikos sąnaudų yra pastovios, todėl mažėjantis pristatymo bandymų skaičius nebūtinai lemia tokio pat dydžio bendrų išlaidų sumažėjimą.
Vis dėlto didelius siuntų kiekius aptarnaujantiems operatoriams net ir nedidelis sėkmingų pristatymų iš pirmo karto dalies padidėjimas gali padėti sumažinti viso pristatymo tinklo sąnaudas.
Maršruto efektyvumą lemia ne tik nuvažiuoti kilometrai
Kitas svarbus paskutinės mylios logistikos rodiklis – pristatymų tankis, arba sėkmingai pristatytų siuntų skaičius tam tikrame maršrute.
Vien trumpinti maršrutus nepakanka, jeigu transporto priemonė aptarnauja palyginti nedaug pristatymo vietų. Kuo daugiau siuntų pavyksta pristatyti toje pačioje teritorijoje reikšmingai nedidinant ridos ir darbo laiko, tuo mažesnės gali būti vienai siuntai tenkančios sąnaudos.
Tai ypač aktualu operatoriams, kurių klientai išsidėstę didelėje teritorijoje. Papildomo kilometro kainą apskaičiuoti gana paprasta, tačiau nepakankamai išnaudojamų maršrutų poveikis vienos siuntos savikainai ne visada aiškiai atsispindi bendruose veiklos rodikliuose.
Todėl vertinant pristatymo efektyvumą svarbu atsižvelgti ne tik į nuvažiuotą atstumą, bet ir į tai, kiek sėkmingų pristatymų atliekama per vieną maršrutą bei kiek laiko jiems sugaištama.
Ar vežėjai žino, kurios siuntos yra nuostolingos?
S. Jalanas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą, ypač aktualią vežėjams, bendradarbiaujantiems su daugeliu mažmeninės prekybos įmonių ir siuntėjų.
Logistikos bendrovė gali tiksliai žinoti bendras savo veiklos sąnaudas, tačiau neturėti pakankamai išsamių duomenų, leidžiančių nustatyti, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienos siuntos pristatymas ar konkretaus kliento aptarnavimas.
Jei esate vežėjas, dirbantis su daugybe mažmeninės prekybos įmonių, turėtumėte žinoti, kurių siuntų nuostolius padengia pelningesni užsakymai. Ar galite apskaičiuoti kiekvienos siuntos pristatymo savikainą?“ – klausia „FarEye“ komercijos vadovas.
Tokia informacija ypač svarbi derantis dėl paslaugų tarifų. Neturėdamas duomenų apie atskirų užsakymų pelningumą, vežėjas gali matyti teigiamą bendrą sutarties ar maršruto finansinį rezultatą, nors dalis pristatymų iš tikrųjų yra nuostolingi.
Jų nuostolius tokiu atveju padengia pelningesni užsakymai. Todėl vien didesni tarifai nebūtinai išsprendžia problemą, jeigu įmonė negali nustatyti, kur ir kodėl patiria nuostolių.
Siuntėjai ir logistikos operatoriai sąnaudų priežastis vertina skirtingai
„FarEye“ tyrimo duomenys rodo, kad siuntėjai ir logistikos operatoriai nevienodai vertina pagrindinius paskutinės mylios pristatymo sąnaudų augimo veiksnius. Siuntėjai dažniau pabrėžia didėjančius vežėjų tarifus, o logistikos operatoriai – darbo jėgos ir transporto priemonių eksploatacijos išlaidas.
Tyrime 47 proc. siuntėjų vežėjų tarifų augimą įvardijo kaip vieną iš trijų svarbiausių sąnaudų veiksnių. Tarp logistikos operatorių taip manė tik 12 proc. respondentų.
Darbo jėgos sąnaudas prie trijų svarbiausių veiksnių priskyrė 49 proc. siuntėjų ir 75 proc. logistikos operatorių. Transporto priemonių eksploatacijos išlaidas išskyrė atitinkamai 22 proc. ir 56 proc. respondentų.
Šie skirtumai atskleidžia nevienodą rinkos dalyvių požiūrį: siuntėjams labiau matomi jiems taikomi paslaugų tarifai, o operatoriai tiesiogiai susiduria su kasdienėmis pristatymo organizavimo išlaidomis.
Vežėjo tarifas neatskleidžia visos pristatymo savikainos
Siuntėjams didėjantis vežėjo tarifas yra vienas aiškiausiai pastebimų logistikos išlaidų pokyčių. Tačiau pristatymo operatoriaus sąnaudas sudaro gerokai daugiau elementų – nuo vairuotojų darbo ir transporto priemonių eksploatacijos iki pakartotinių pristatymų bei maršrutų planavimo.
Ne visas šias išlaidas įmanoma kompensuoti didinant klientams taikomas kainas. Todėl 11 proc. sąnaudų augimo ir maždaug 5 proc. tarifų didėjimo skirtumas nebūtinai rodo vien silpnesnes vežėjų derybines pozicijas.
S. Jalano teigimu, operatoriams svarbu ieškoti galimybių didinti efektyvumą savo veikloje: gerinti pristatymo iš pirmo karto sėkmės rodiklius, efektyviau planuoti maršrutus ir tiksliau vertinti atskirų siuntų pelningumą.
Vien tarifų didinimo nepakanka
Didėjant sąnaudoms, vežėjai natūraliai siekia peržiūrėti paslaugų tarifus. Tačiau „FarEye“ pateikiami duomenys leidžia manyti, kad paskutinės mylios pristatymo rinkoje galimybės perkelti visas papildomas išlaidas klientams yra ribotos.
Tai nereiškia, kad degalų, darbo jėgos ar draudimo brangimą vežėjai turėtų kompensuoti vien didindami veiklos efektyvumą. Vis dėlto aukštesni tarifai savaime nepašalina išlaidų, atsirandančių dėl nepavykusių pristatymų, nepakankamai išnaudojamų maršrutų ar nuostolingų užsakymų.
Todėl vis svarbiau tiksliai apskaičiuoti ne tik kilometro ar maršruto kainą, bet ir kiekvienos sėkmingai pristatytos siuntos savikainą. Tokie duomenys leidžia geriau įvertinti sutarčių pelningumą, nustatyti nuostolių priežastis ir priimti pagrįstesnius sprendimus dėl paslaugų kainodaros.
