Svarbiausia trumpai:
- Vienos smulkiosios siuntos aptarnavimo sąnaudos per metus padidėjo 4,73 proc.
- Darbo sąnaudos išaugo 6,22 proc. ir sudaro 51,43 proc. visų siuntos aptarnavimo sąnaudų.
- Degalų sąnaudos šoktelėjo 10,66 proc. – sparčiausiai iš keturių pagrindinių sąnaudų grupių.
Remiantis rugsėjo 10 d. paskelbtu „DSLV“ sisteminių smulkiųjų siuntų transporto sąnaudų indeksu, 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutinės vienos siuntos aptarnavimo sąnaudos buvo 4,73 proc. didesnės nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu.
Augimas paspartėjo: ankstesnėje ataskaitoje, apėmusioje 2025 m. antrąjį pusmetį, „DSLV“ fiksavo 3,39 proc. metinį sąnaudų padidėjimą.
Pasikeitė ir brangimą lemiančių veiksnių struktūra. Darbo sąnaudos tebėra didžiausia išlaidų grupė ir vėl reikšmingai padidėjo. Degalų sąnaudos augo dar sparčiau, kitos veiklos sąnaudos kilo gerokai lėčiau, o kelių rinkliavų sąnaudos šiek tiek sumažėjo.
Indeksą „FORLOGIC“ parengė „DSLV Bundesverband Spedition und Logistik“ užsakymu. Jis apima visą smulkiosios siuntos aptarnavimo grandinę – surinkimą, pagrindinį vežimą, pristatymą galutiniam gavėjui, siuntų tvarkymą išvykimo ir atvykimo terminaluose bei administravimą.
Skaičiuojant atskirai vertinamos darbo, degalų, kelių rinkliavų ir kitos veiklos sąnaudos, taip pat dalyvaujančių tinklų našumo pokyčiai. Todėl 4,73 proc. rodiklis reiškia vidutinės vienos siuntos aptarnavimo sąnaudų, o ne klientams taikomų vežimo tarifų pokytį.
Darbas sudaro daugiau kaip pusę visų sąnaudų
„DSLV“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį darbo sąnaudos, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, padidėjo 6,22 proc. Dabar jos sudaro 51,43 proc. visų vidutinės smulkiosios siuntos aptarnavimo sąnaudų.
Kitaip tariant, daugiau kaip pusė kiekvieno į indeksą įtraukto euro tenka darbo sąnaudoms.
Pagal 2025 m. pirmojo pusmečio sąnaudų struktūrą apskaičiuota, kad darbo sąnaudų augimas prie bendro 4,73 proc. padidėjimo prisidėjo 3,15 procentinio punkto.
Palyginimui, 2025 m. antrąjį pusmetį darbo sąnaudos buvo 3,66 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Taigi naujausiu laikotarpiu jų augimo tempas gerokai paspartėjo.
„DSLV“ tai pirmiausia sieja su kolektyvinių derybų rezultatais ir didėjusiu darbo užmokesčiu.
Degalų sąnaudos šoktelėjo 10,66 proc.
Sparčiausiai iš keturių pagrindinių kategorijų didėjo degalų sąnaudos. 2026 m. pirmąjį pusmetį jos buvo 10,66 proc. didesnės nei prieš metus. 2025 m. antrąjį pusmetį metinis augimas siekė vos 0,88 proc.
„DSLV“ šį šuolį daugiausia sieja su staigiu degalų kainų padidėjimu 2026 m. kovą, kilus kariniam konfliktui prie Hormūzo sąsiaurio.
Degalai šiuo metu sudaro 10,60 proc. visų siuntos aptarnavimo sąnaudų – gerokai mažesnę dalį nei darbas. Vis dėlto spartus jų brangimas prie bendro sąnaudų augimo prisidėjo maždaug 1,07 procentinio punkto.
Kitos veiklos sąnaudos per metus padidėjo 1,77 proc. ir dabar sudaro 32,03 proc. visų išlaidų. Kelių rinkliavų sąnaudos sumažėjo 1,23 proc., o jų dalis bendroje struktūroje siekia 5,94 proc.
Tai gerokai skiriasi nuo 2025 m. antrojo pusmečio tendencijų. Tuo metu kitos veiklos sąnaudos augo 4,20 proc. ir buvo vienas svarbiausių brangimo veiksnių, o degalų ir kelių rinkliavų sąnaudų metinis augimas nesiekė 1 proc.
Net be degalų ir rinkliavų sąnaudos išaugo 4,46 proc.
Papildomas „FORLOGIC“ skaičiavimas parodo, kad sąnaudų augimo negalima paaiškinti vien degalų brangimu.
Atmetus degalų ir kelių rinkliavų išlaidas, likusios smulkiųjų siuntų aptarnavimo sąnaudos vis tiek buvo 4,46 proc. didesnės nei 2025 m. pirmąjį pusmetį.
Darbo sąnaudos prie šio augimo prisidėjo 3,77 procentinio punkto, o kitos veiklos sąnaudos – 0,70 procentinio punkto.
Didelė brangimo dalis tenka darbo jėgai imliems procesams – vežimui, siuntų tvarkymui terminaluose ir administravimui. Todėl net stabilizavusis degalų kainoms bendras sąnaudų spaudimas savaime neišnyktų.
Sąnaudos jau 65,7 proc. viršija 2014 m. bazę
Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo, kaip smarkiai pasikeitė bendras sąnaudų lygis. „DSLV“ indekso baze laikomas 2014 m. antrasis pusmetis, kuriam suteikta 100 punktų reikšmė.
2026 m. pirmąjį pusmetį bendras aptarnavimo sąnaudų indeksas pasiekė 165,7 punkto. Tai reiškia, kad vidutinės smulkiosios siuntos aptarnavimo sąnaudos buvo 65,7 proc. didesnės nei baziniu laikotarpiu.
Didžiausias ilgalaikis pokytis užfiksuotas kelių rinkliavų subindekse – jis pasiekė 391,5 punkto. 2023 m. pirmąjį pusmetį, prieš Vokietijoje įvedant CO2 dedamąją į sunkvežimių kelių rinkliavą, šis rodiklis siekė 209,5 punkto.
Darbo sąnaudų indeksas dabar siekia 172,3 punkto, degalų – 136,5 punkto, o kitų veiklos sąnaudų – 150,8 punkto.
Paletės keitimas pabrango 8,6 proc.
Palečių tvarkymas taip pat didina logistikos tinklų sąnaudas. Vertindama smulkiųjų siuntų transporte įprastą naujų A, B ir C klasių palečių derinį, „FORLOGIC“ apskaičiavo, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį vienas paletės keitimas kainavo 5,93 Eur.
Prieš metus jo kaina siekė 5,46 Eur. Taigi per 12 mėnesių paletės keitimas pabrango 8,6 proc. Ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė pačios paletės kaina per tą patį laikotarpį padidėjo dar sparčiau – 27,3 proc.
Naudojant naujas paletes, vieno keitimo kaina siekė 6,72 Eur – 7,5 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Per tą patį laikotarpį naujų palečių kaina išaugo 14,7 proc.
Vertinant šiuos duomenis svarbu atskirti pačios paletės kainą nuo bendrų jos keitimo sąnaudų. Pastarosios apima ne tik krovinio laikmenos vertę, bet ir administracinį darbą bei siuntos tvarkymą. Todėl palečių kainų šuolis bendrose jų keitimo sąnaudose neatsispindi tokiu pačiu santykiu.
Naujausio tyrimo imtis sumažėjo
Naujausias sąnaudų indeksas sudarytas remiantis 12 smulkiųjų siuntų tinklų ir logistikos paslaugų teikėjų duomenimis. Tarp jų – „24plus“, „CargoLine“, „Emons“, „Hellmann“, „IDS“, „Rhenus“ ir „VTL“.
Iš viso analizuoti 85 terminalai, apie 6,5 mln. išsiųstų ir 5,9 mln. gautų siuntų. Vidutinė siunta svėrė apie 310 kg, o vidutinis pagrindinio vežimo atstumas siekė 347 km.
Tyrimo imtis buvo mažesnė nei ankstesnėje ataskaitoje. 2025 m. pirmojo pusmečio tyrime dalyvavo 128 terminalai.
Todėl mažesnis naujausioje imtyje analizuotų siuntų skaičius savaime nerodo atitinkamo Vokietijos smulkiųjų siuntų rinkos susitraukimo. Lyginant absoliutų siuntų skaičių būtina atsižvelgti į pasikeitusią tyrimo imtį.
„DSLV“ indeksas apskritai nėra skirtas rinkos augimui ar vežimo tarifams matuoti. Jis parodo vidutines vienos smulkiosios siuntos aptarnavimo sąnaudas, o skaičiavimuose atsižvelgiama ir į dalyvaujančių tinklų našumo pokyčius.
Todėl 4,73 proc. išaugusios sąnaudos savaime nereiškia, kad klientams taikomi tarifai taip pat padidėjo 4,73 proc. Indeksas neparodo, kokią papildomų sąnaudų dalį logistikos paslaugų teikėjai gali perkelti siuntėjams.
