Ginčas dėl pavėluoto krovinio pristatymo: kada baudos negalioja ir kada galima išvengti atsakomybės?

Vidutinis skaitymo laikas 7 minutės

Teisininkai dažnai sulaukia prašymų išaiškinti ginčą dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Pervežimo sutartyse įprastai nurodomos baudos už transporto priemonės nepateikimą laiku pasikrauti arba krovinio nepristatymą nurodytu terminu. Tačiau vežėjai dažnai nežino ar tokie susitarimai išties turi teisinį pagrindą ir yra galiojantys remiantis CMR konvencija.

Vienas svarbiausių krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais dokumentų, reglamentuojančių vežėjų atsakomybę, yra 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija).

Ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai susiklosčiusi situacija tenkina dvi sąlygas:

– krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose;

– bent viena iš šalių yra CMR konvencijos narė.

Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, todėl gabenant krovinius kelių transporto priemonėmis už užmokestį iš Lietuvos ar į Lietuvą, tarp vežėjo ir krovinio siuntėjo susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra taikoma CMR konvencija.

Kiekvienas vežėjas, teikiantis pervežimo paslaugas, turėtų žinoti, kad, remiantis CMR Konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas atsako ne tik už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, bet ir už pavėluotą pristatymą.

Vežėjo atsakingumas pavėluoto krovinio atveju (Vežėjo atsakomybė pavėlavus pristatyti krovinį)

Remiantis CMR Konvencijos 19 straipsniu laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes ir laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Krovinio pristatymo terminas gali būti nurodytas ne tik rašytinėje sutartyje, bet ir CMR važtaraštyje.

Vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinį reglamentuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

Vežėjo įsipareigojimas nustatytu terminu pakrovimui pateikti transporto priemonę to nepadarius, taip pat nebūtinai gali kelti vežėjo atsakomybę. Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo, jog pavėluotas transporto priemonės pateikimas ir krovinio pristatymo termino pažeidimas yra tiesiogiai susiję. Pavėluotas transporto priemonės pateikimas reikšmingas tiek, kiek pavėluota pristatyti krovinį.

Kada baudos, numatytos sutartyse, laikomos negaliojančiomis?

Pervežimo sutartyse kartais taikomos baudos dėl pavėlavimo į krovinio pristatymo vietą. Vežimo paslaugų sutarčių nuostatos dėl baudų, taikytinų vežėjams dėl pavėluoto pristatymo yra įprasta laikyti negaliojančiomis, remiantis CMR Konvencijos 41 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR Konvencijos, laikomi negaliojančiais.

Atlyginami tik nuostoliai, kurie atsirado dėl pavėluoto krovinio pristatymo, todėl krovinio siuntėjas, norėdamas iš krovinio vežėjo prisiteisti dėl pavėluoto krovinio pristatymo patirtus nuostolius, turi įrodinėti faktinius nuostolius, t.y. kad tokie nuostoliai yra realūs ir patirti.

Lietuvos teismai baudas už vėlavimą pristatyti krovinį laiko negaliojančiomis ir prieštaraujančiomis CMR Konvencijai. Tačiau kitų valstybių teismuose galimi kitokie sprendimai ir konvencijos aiškinimas.

Ginčą dėl pavėluoto krovinio pristatymo galima spręsti atsakovo, pakrovimo ir pristatymo valstybėse, tad ginčus galima spręsti valstybėje, kurioje tikitės palankesnio ginčo sprendimo. Ši tvarka galioja tarptautiniams pervežimams. Išspręsto ginčo dar kartą spręsti kitoje valstybėje nebegalima.

Nuostolių atlyginimas neatvykus laiku pasikrauti

Pasitaiko atvejų, kai nusamdytas vežėjas neturi galimybės atvykti į pasikrovimo vietą nurodytu terminu ir vietoj jo nusamdomas kitas vežėjas. Tokiu atveju prašoma pirmojo vežėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal sutartį.

2012 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ginčą dėl nuostolių atlyginimo užsakovui, po to kai krovinio pervežimui teko samdyti sekantį vežėją, pirmajam vežėjui atsisakius laiku pasikrauti.

Teismas nustatė, kad gavęs pervežimo sutartį pirmasis vežėjas tapo atsakingas už krovinio pristatymą laiku ir nuostolius, kilusius dėl įsipareigojimų nevykdymo. Todėl Teismo sprendimu užsakovo sekančiam vežėjui sumokėtas užmokestis už krovinio pervežimą buvo pripažintas nuostoliu.

Užsakovui įrodžius nuostolių dydį ir apmokėjimo faktą, Teismo sprendimu pirmasis vežėjas turėjo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, ne didesnius, nei nurodyta pervežimo remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies taisykle.

Nuostolių įrodinėjimas

Pretenzijos dėl pavėlavimo atveju ieškovas privalo įrodinėti ne žalą, padarytą kroviniui, o nuostolius, patirtus dėl vėlavimo. Krovinio pristatymo vėlavimo atveju nuostoliai yra netiesioginiai, nes krovinys nėra sugadintas ar prarastas.

Nuostoliai dėl pavėlavimo šiuo atveju nukentėjusiojo asmens negautos pajamos, kurios suprantamos kaip negauta pelno dalis, kuri nustatoma iš numatomų gauti įplaukų, atskaičius mokesčius, sąnaudas ir kitas būtinąsias išlaidas .

“Baltic Transline” teisininkas Andrius Lasevičius atkreipia dėmesį, kad nepakanka įrodyti mokėjimo fakto. Kartu ieškovas turi įrodyti ir pagrįsti nuostolių dydį ir kilmę.

Pretenzijos pateikimas – patarimai

Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punktą, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.

21 diena skaičiuojama įskaitant ir išeigines bei švenčių dienas. Kilus klausimams dėl pretenzijos termino pateikimo, teisme įrodymus apie išsiuntimo datą pateikti turi ieškovas.

Andrius Lasevičius pabrėžia, kad pretenzija laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti visa tai pagrindžiantys dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne.

Teisėtas pretenzijos reiškėjas yra siuntėjas, gavėjas arba krovinio savininkas, o ekspeditorius įgyja teisę reikalauti iš vežėjo nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, kai jis įrodo, kad faktiškai atlygino nuostolį vienam iš nurodytų asmenų.

Ekspeditorius, nepagrįstai sumokėjęs siuntėjui, gavėjui arba krovinio savininkui reikalaujamas sumas – t. y. , atlyginęs nepagrįstus ir neįrodytus nuostolius, neįgyja teisės reikalauti šių neįrodytų nuostolių atlyginimo iš vežėjo.

Jei praleidžiamas terminas reikšti pretenzijas dėl pavėluoto krovinio pristatymo, terminą praleidęs asmuo praranda galimybę reikalauti vežėjo atlyginti jam padarytą žalą, o per minėtą terminą pretenzijos negavęs vežėjas toliau gali jos nepriimti ir žalos neatlyginti.

Nustatę, kad pretenzija yra bent iš dalies nepagrįsta, vežėjai turi raštu atmesti pretenziją ar jos dalį, su kuria nesutinka, bei nurodyti aiškias atsisakymo priežastis. Vežėjas, nesutikdamas su jam išrašyta sąskaita, privalo sąskaitą grąžinti, raštu išdėstyti savo atsisakymą ją priimti bei pasisakyti dėl pretenzijos pateikėjo reikalavimų nepagrįstumo.

Kada galite išvengti atsakomybės?

CMR konvencijos 17 str. 2 d. nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

Tuo atveju, jei krovinio vežėjas nepažeisdamas darbuotojams (vairuotojams) teisės aktuose nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo krovinio sutartu terminu negalėjo pristatyti, laikytina, kad pavėlavimas sąlygotas aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti ir už tokį pavėlavimą vežėjas neatsako.

Svarbu pabrėžti, kad tuo atveju, kai žala padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri prilyginama tyčiniams veiksmams, vežėjas negali vadovautis nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 str. sąlygas, tokiam vežėjui netaikytinos ir konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios – atitinkamai, netaikoma taisyklė dėl nuostolių ribojimo vežimo užmokesčio dydžiu, ir vėlavimu pristatyti krovinį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami pilnai.

Paantraštės