Priekabų gamintojų skundas atmestas, ginčas dėl VECTO nesibaigia

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2026 m. spalio 1 d. (byla C-522/25 P) atmetė „Krone Commercial Vehicle“, „Schmitz Cargobull“, „Kögel Trailer“, „System Trailers“, „Wecon“, „Schwarzmüller“, „Langendorf“ ir „Fliegl Fahrzeugbau“ apeliacinį skundą. Ginčas susijęs su Reglamentu 2024/1610, kuriuo ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo reikalavimai buvo išplėsti ir O3 bei O4 kategorijų priekaboms bei puspriekabėms.

Tai dar vienas nuo 2024 m. trunkančio konflikto etapas. Gamintojai siekė iš dalies panaikinti naujas taisykles, teigdami, kad jų gaminamos transporto priemonės pačios anglies dioksido neišskiria, tačiau vis tiek įtrauktos į mažinimo tikslų sistemą ir gali susidurti su mokėjimais už nustatytų ribų viršijimą.

ESTT nenagrinėjo, ar VECTO atspindi realias transporto sąlygas

Svarbiausia šio sprendimo aplinkybė – teismas nevertino nei techninio reikalavimų įgyvendinimo, nei to, kaip tiksliai VECTO modelis atspindi realią kelių transporto veiklą. Nebuvo sprendžiama, ar puspriekabėms ir priekaboms nustatyti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslai yra pagrįsti ir pasiekiami.

Byloje daugiausia nagrinėta, ar gamintojai apskritai galėjo tiesiogiai apskųsti Europos Sąjungos reglamentą. 2025 m. gegužės 22 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas jų ieškinį pripažino nepriimtinu, nes įmonės nebuvo laikomos individualiai paveiktomis šio teisės akto, kaip numatyta SESV 263 straipsnio 4 dalyje. ESTT dabar šią išvadą patvirtino.

Teismas konstatavo, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir taikomas visiems gamintojams, atitinkantiems jame nustatytus objektyvius kriterijus. Vien tai, kad konkrečioms įmonėms gali kilti didelių ekonominių padarinių arba vėliau gali būti nustatyti individualūs tikslai, nepakanka, kad jos būtų laikomos individualiai išskirtomis iš kitų rinkos dalyvių.

Puspriekabės neišskiria CO2, tačiau daro įtaką visam junginiui

Vienas pagrindinių gamintojų argumentų buvo tas, kad priekabos ir puspriekabės neturi variklio, todėl pačios anglies dioksido neišmeta.

Įmonės teigė, kad joms taikomi mažinimo tikslai ir galimi mokėjimai iš esmės reikštų atsakomybę už vilkiko išmetamą anglies dioksidą. Vis dėlto ESTT nelaikė šio argumento pakankamu įrodymu, kad gamintojai teisės aktu paveikti individualiai.

Teismas atkreipė dėmesį į konstrukcinių sprendimų įtaką visam transporto junginiui. Puspriekabės techniniai parametrai gali keisti aerodinaminį pasipriešinimą, degalų sąnaudas ir vilkiko išmetamo anglies dioksido kiekį. Todėl priekabų ir puspriekabių poveikis viso junginio rodikliams gali būti laikomas objektyvia priežastimi įtraukti jas į reguliavimo sistemą.

Panaši logika jau įtvirtinta ir ankstesniuose ES įgyvendinimo teisės aktuose. Europos Komisija juose nurodo, kad aerodinamiškai efektyvesnė puspriekabė mažina viso junginio pasipriešinimą ir gali padėti sumažinti vilkiko energijos sąnaudas.

Nuo 2030 m. – 10 proc. ir 7,5 proc. mažinimo tikslai

Reglamentas 2024/1610 lieka galioti. Pagal dabartines taisykles ataskaitiniams laikotarpiams nuo 2030 m. numatytas 10 proc. mažinimo tikslas puspriekabėms ir 7,5 proc. tikslas priekaboms. Abu dydžiai skaičiuojami lyginant su pagal VECTO metodiką nustatytomis referencinėmis vertėmis.

Reglamentu taip pat nustatytas mokėjimo mechanizmas tais atvejais, kai individualus išmetamo anglies dioksido kiekio tikslas viršijamas. Iš dalies pakeisto Reglamento 2019/1242 8 straipsnyje numatyta formulė, kurioje atsižvelgiama į viršijimo mastą ir 4,25 tūkst. eurų tarifą už gramą CO2 vienam tonkilometriui.

Sunkumų gamintojams kyla dar iki pagrindinio taisyklių taikymo etapo. Jie jau dabar turi derinti transporto priemonių konstrukcijas, investicijas ir produktų pasiūlą su parametrais, kuriuos vertina VECTO modelis.

Aštuoni gamintojai taisykles apskundė dar 2024 m.

Skundą pateikė aštuonios įmonės: „Krone“, „Schmitz Cargobull“, „Kögel“, „System Trailers“, „Wecon“, „Schwarzmüller“, „Langendorf“ ir „Fliegl“. Gamintojai pabrėžė, kad naujos taisyklės jiems sukuria specifinę naštą, nors anglies dioksidas susidaro veikiant variklį turinčiai transporto priemonei, o ne pačiai puspriekabei.

Jie taip pat nurodė, kad Europos Komisija vėliau nustatys konkrečius tikslus atskiroms įmonėms ir taikys mokėjimus už jų neįvykdymą. Gamintojų vertinimu, toks poveikis yra pakankamai tiesioginis ir konkretus, kad reglamentą būtų galima apskųsti nedelsiant.

ESTT laikėsi kitos pozicijos. Jo vertinimu, būsimi individualūs Komisijos sprendimai tik įgyvendins bendro pobūdžio taisykles. Net ir didelės galimos ekonominės pasekmės savaime nesuteikia įmonei teisės tiesiogiai ginčyti viso reglamento.

Gamintojai reguliavimo pakeitimų siekia ir politiniu keliu

Sprendimas priimtas tuo metu, kai Europos puspriekabių gamintojai vis aktyviau siekia pakeisti reguliavimą ne tik teismuose. 2026 m. liepą 30 Europos gamintojų vadovų pasirašė bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją ir Europos Parlamentą. Pramonė ragina paankstinti 2027 m. numatytą taisyklių peržiūrą ir iš naujo įvertinti puspriekabėms taikomą VECTO metodiką.

Gamintojai teigia, kad dabartinis simuliacinis modelis nepakankamai atsižvelgia į faktinę naudingąją apkrovą, krovinio tūrį, tuščius reisus, grįžtamuosius krovinius ir kombinuotąjį transportą.

Jų nuomone, konstrukcijų pritaikymas vien tam, kad būtų pasiektas geresnis VECTO rezultatas, kai kuriais atvejais gali turėti priešingą poveikį. Pavyzdžiui, sumažinus kroviniams skirtą erdvę gali prireikti daugiau reisų, o tai gali susilpninti siekiamą naudą.

Gamintojai nori peržiūros nelaukdami 2027 m.

Liepos mėnesį pramonė pasiūlė Reglamento 2019/1242 15 straipsnyje numatytą peržiūrą, planuojamą 2027 m., perkelti į 2026 m. Dalis gamintojų taip pat siekia sumažinti puspriekabėms nustatytą tikslą ir palaipsniui mažinti šių reikalavimų reikšmę, augant beemisijų vilkikų daliai.

Anksčiau „Kögel“ įspėjo, kad šiai įmonei galimi mokėjimai už tikslų neįvykdymą galėtų siekti iki 64 mln. eurų per metus. Gamintojas taip pat skaičiavo, kad tokių išlaidų perkėlimas į rinką puspriekabių kainas galėtų padidinti net 50 proc. Tai yra pačios įmonės vertinimai, o ne Europos Komisijos atlikti skaičiavimai.

Teisinis kelias užsidarė, tačiau ginčas dėl VECTO tęsiasi

2026 m. spalio 1 d. sprendimas užbaigia šį konkretų bandymą tiesiogiai ginčyti ES taisykles teismuose. ESTT atmetė visus keturis gamintojų argumentus ir priteisė iš jų padengti Europos Parlamento bei Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau tai nereiškia, kad teismas patvirtino išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, galimų mokėjimų dydžio ar pačios VECTO metodikos pagrįstumą. Šie klausimai byloje iš esmės nebuvo nagrinėjami. Todėl pramonė dar labiau orientuojasi į teisėkūros procesą ir planuojamą reguliavimo peržiūrą. Kol taisyklės nepakeistos, gamintojai turi pritaikyti savo transporto priemones ir investicijų planus prie nuo 2030 m. taikomų mažinimo tikslų.