Sunkvežimių gamintojai prašo daugiau laiko

Šį raginimą pirmadienį Hanoveryje vykusioje parodoje „IAA Transportation“ išsakė „DAF Trucks“, „Daimler Truck“, „Ford Otosan“, „Iveco Group“, „MAN Truck & Bus“, „Scania Group“ ir „Volvo Group“ vadovai.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Europoje registruotų naujų nulinės emisijos sunkiasvorių sunkvežimių dalis šiuo metu siekia vos 2,4 proc. Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje šis rodiklis nesiekia 1 proc., Vokietijoje sudaro 4,3 proc., o Prancūzijoje – 2,4 proc.

ACEA vertinimu, infrastruktūra ir kitos sąlygos, būtinos vežėjams komerciškai naudoti akumuliatorinius ir vandeniliu varomus sunkvežimius, nuo reikiamo lygio atsilieka mažiausiai trejais metais.

„Daimler Truck“ vadovė ir ACEA Komercinių transporto priemonių valdybos pirmininkė Karin Rådström pabrėžė, kad gamintojai jau investavo į nulinės emisijos transporto priemones. Vis dėlto visa sistema, reikalinga tam, kad šie sunkvežimiai taptų ekonomiškai perspektyvūs, plėtojama per lėtai.

Jos teigimu, ES turi ne tik paspartinti infrastruktūros ir kitų pagalbinių priemonių diegimą, bet ir trejais metais nukelti 2030 m. reikalavimų įgyvendinimo terminą.

Viešai prieinamų sunkvežimių įkrovimo punktų – mažiau nei 2 tūkst.

Įkrovimo infrastruktūra išlieka vienu didžiausių pramonės rūpesčių. ACEA skaičiuoja, kad visoje Europoje šiuo metu veikia mažiau nei 2 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo punktų, skirtų sunkiasvoriams sunkvežimiams. Kad būtų galima įgyvendinti 2030 m. tikslus, kas mėnesį reikėtų įrengti dar bent 700 sunkvežimiams skirtų įkrovimo punktų.

Vandenilio infrastruktūra dar silpnesnė – asociacijos duomenimis, šiuo metu veikia mažiau nei keliolika sunkiasvoriams sunkvežimiams tinkamų vandenilio degalinių. Tuo metu naujų įkrovimo punktų prijungimas prie elektros tinklo gali užtrukti kelerius metus.

Gamintojai taip pat siūlo plačiau taikyti kelių apmokestinimą pagal CO2 emisijas, pakeisti ES masės ir matmenų taisykles, kad dėl nulinės emisijos technologijų nesumažėtų sunkvežimių naudingoji apkrova, o didesnę kelių rinkliavų ir prekybos emisijomis pajamų dalį skirti įkrovimo infrastruktūrai bei šių transporto priemonių įsigijimui skatinti.

ACEA teigia, kad kelių apmokestinimas pagal CO2 emisijas taikomas tik keturiose ES valstybėse narėse. Gamintojų nuomone, vežėjams svarbiausia kliūtis yra ekonominis pagrįstumas. Akumuliatoriais varomi elektriniai ir vandeniliu varomi sunkvežimiai vis dar kainuoja daugiau nei dyzeliniai analogai, o elektros bei kitos eksploatacijos išlaidos lemia, ar didesnę pradinę investiciją pavyks susigrąžinti per visą transporto priemonės naudojimo laiką.

Galimos kelių milijardų eurų baudos

Pagal ES CO2 taisykles per artimiausią dešimtmetį gamintojai turės smarkiai sumažinti vidutines naujų sunkiųjų transporto priemonių emisijas. Pagal teisės aktuose nustatytus tikslus, palyginti su atitinkamais atskaitos laikotarpiais, nuo 2030 m. emisijos turės sumažėti 45 proc., nuo 2035 m. – 65 proc., o nuo 2040 m. – 90 proc. Palyginti su 2025 m. lygiu, ACEA faktinį gamintojams taikomą sumažinimą vertina atitinkamai 43, 64 ir 90 proc.

Gamintojams, nepasiekiantiems nustatytų tikslų, gresia finansinės sankcijos. ACEA skaičiuoja, kad visai pramonei galėtų būti skirta maždaug 2,2 mlrd. eurų baudų, jei 2030 m. tikslas nebūtų pasiektas vos trimis procentiniais punktais.

Šių metų pradžioje ES pakoregavo sunkiųjų transporto priemonių CO2 taisykles ir suteikė gamintojams daugiau lankstumo kaupti emisijų kreditus 2025–2029 m. laikotarpiu. ACEA šį pakeitimą įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad jis neišsprendė esminių problemų – nepakankamo įkrovimo punktų skaičiaus, elektros tinklo pajėgumų stokos ir per mažos nulinės emisijos sunkvežimių paklausos.

Naujausias raginimas yra gerokai platesnis: Europos sunkvežimių gamintojai dabar siekia, kad 2030 m. tikslų įgyvendinimo terminas faktiškai būtų nukeltas į 2033 m. Raginimas nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis patiria vis didesnį automobilių pramonės spaudimą persvarstyti transporto dekarbonizacijos taisyklių įgyvendinimo tempą ir struktūrą.