Planuojama jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą, numatytos jungtys su Vievio ir Kaišiadorių stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.
Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks apie 38 minutes.
Viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad ši „Rail Baltica“ atkarpa yra viena sudėtingiausių, nes ji labiausiai urbanizuota.
„Nuolatinis dialogas su savivaldybėmis bei bendruomenėmis yra būtinas, todėl ir šiame konkretizuotų sprendinių etape vyks papildomi susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis“, – pranešime sakė L. Maskaliovienė.
Visos suinteresuotos šalys gali per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti pasiūlymus.
Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima teigė, kad rengiant projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų bendruomenėms ir savivaldybėms.
Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 metų pabaigoje nusprendus, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė alternatyva.
Linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo planą rengė jungtinės veiklos partneriai „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting“.
Tiesiant „Rail Baltica bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras jos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.