Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Konkrečiai – plieną ir juoduosius metalus. Ir nors apie tai, kad tos prekės negali būti kraunamos ir vežamos buvo informuoti geležinkelių klientai ar sutarčių šalys, Rusija apkaltino mūsų šalį Kaliningrado blokada.
“Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku. Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius.
Kokius sprendimus gali priimti Rusija?
„Rusija turi nedaug ekonominių svertų, kuriuos galėtų panaudoti prieš Lietuvą, nes Lietuva pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sumažino savo ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo Rusijos”, – BNS sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuva buvo pirmoji Europos Sąjungos valstybė atsisakiusi rusiškų dujų, o šiuo metu mūsų šalis nebeimportuoja ir rusiškos naftos, o taip pat sustabdė rusiškos elektros energijos importą.
“Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją ženkliai krito po Krymo aneksijos ir abipusių ES-Rusijos sankcijų. Lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją sumažėjo nuo 2 proc. BVP 2013 metais iki 0,8 proc. BVP 2015 metais, o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją atitinkamai nuo 0,6 proc. BVP iki 0,3 proc. BVP”, – teigia ekonomistas.
Eksporto apimtys į Rusiją ir Baltarusiją taip ir neatsistatė dėl Rusijos taikomų atsakomųjų sankcijų bei Rusijos ekonominės stagnacijos. Tad net visiškai nutrūkus eksporto apimtims, ekonominis poveikis Lietuvai būtų mažesnis nei 2014–2015 metais.
Didžiausia grėsmė – transporto sektoriui
“Savo ruožtu, ES įvestos sankcijos metalų, trąšų bei kitų prekių importui iš Rusijos, sumažina galimų papildomų Rusijos sankcijų Lietuvai įvedimo poveikį. Didžiausia grėsmė egzistuoja transporto sektoriui, nes dalis Lietuvos įmonių dar vykdo veiklą Rusijoje – taip pat ir teikdamos tranzito paslaugas iš/į trečiąsias šalis (pvz. Kazachstaną ir kitas Centrinės Azijos šalis).
Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas taip pat nepatirtų papildomų nuostolių, nes rusiškų ir baltarusiškų prekių tranzitas per Lietuvą po Rusijos invazijos į Ukrainą praktiškai nebeegzistuoja. Kitaip tariant, Rusija jau yra iššaudžiusi didžiąją dalį savo šovinių ekonominiame ir energetiniame kare su Lietuva, tad papildomi nuostoliai Lietuvos ekonomikai yra riboti. Be abejo, nereikėtų nuvertinti kitų hibridinių atakų grėsmės, pavyzdžiui, kibernetinių ar kitokio pobūdžio hibridinio karo atakų”, – sako Ž. Mauricas.
Rusija neturi jokios strategijos
Dovilės Jakniūnaitės, Vilniaus universiteto profesorės manymu, Rusija nebuvo pasiruošusi ir apgalvojusi jokios strategijos, kaip bus realizuotas ketvirtasis sankcijų paketas.
“Dėl to ir sulaukėme itin audringos bei agresyvios reakcijos. Akivaizdu, kad Kaliningradas patirs sunkumų, ir Rusijos valdžia privalės rodyti, kad ką nors daro ir reaguoja. Tad nereaguoti į tranzito ribojimą ji tiesiog negali. Tiesa, radikaliausių – karinių priemonių – panaudojimo nesitikėčiau. Tačiau tikėčiausi ir diplomatinių demaršų, ir ekonominių priemonių išnaudojimo”.
„Manyčiau, labai svarbią Rusijos „atsakymo“ dalį matome jau dabar – tai pasipylę grasinimai, matyt, siekiant tam tikro efekto tiek pačioje Rusijoje, tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje apskritai. Rusijos viduje tokiu būdu, matyt, tikimasi dar labiau sustiprinti pasaulinės galios ir kartu „apsuptos tvirtovės“ (dabar jau ir tiesiogiai) įvaizdį, nesėkmes ekonomikoje ir Ukrainoje teisinti Vakarų „priešiškais veiksmais“ ir taip galbūt atidėti paties režimo žlugimą”, – sako Arūnas Molis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Jo manymu, prasidėjusios informacinės atakos, jei jos nepadės pasiekti pirminių tikslų, gali būti stiprinamos kibernetiniais išpuoliai ir tam tikrais ūkiniais sprendimais (pavyzdžiui, uždraudžiant įvairaus pobūdžio ES ar Lietuvos tranzitą per Rusijos/Baltarusijos teritorijas).
“Kita vertus, efektyviai taikyti ekonominio poveikio priemones Rusijai nebus paprasta – Lietuva jau nebeimportuoja nei dujų, nei elektros energijos, nei naftos iš Rusijos, pastaraisiais metais stebėjo ir atlaikė mažiausiai tris Kaliningrado elektros energetikos sistemos izoliuoto veikimo bandymus (atlaikytų ir ketvirtą). Baltarusiškų prekių jau ir taip nebeliko – nei uoste, nei geležinkeliuose“, – aiškina A. Molis.
Lietuviškų vilkikų ir vagonų neįleidimas
„Rusija gali apriboti tranzito galimybes kroviniams iš/į Azijos šalis, pirmiausia buvusias sovietines respublikas – Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiztaną. Tas liečia tiek kelių transportą (neįleidimą vilkikų su lietuviškais numeriais), tiek geležinkelių transportą (lietuviškų vagonų neįleidimą)”, – teigia Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Vidmantas Janulevičius teigia, kad priemonių pakenkti yra labai daug, įskaitant galimybių atribojimą naudotis rusiška infrastruktūra.
“Pats baisiausias dalykas – atjungimas nuo visos elektros balansavo sistemos. Aišku, ir spaudimas tam pačiam verslui, kažkada investavusiam į Rusiją ir Baltarusiją, siekiant jas perimti, apmokestinti ir atimti tą nuosavybę, kuri priklauso lietuvių įmonėms”.
Šaltinis: BNS.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.