Drastišką kelių transporto judėjimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos šalių sumažėjimą lėmė abipusės sankcijos transporto įmonėms, kurias Briuselis Rusijai pirmą kartą įvedė 2022 m. balandžio 8 d., o vėliau panašių žingsnių – kaip atsakomųjų sankcijų – taip pat ėmėsi Maskva. Baltarusija, kuriai pasaulis taiko tokius pačius apribojimus, sureagavo vos ne iškart, o Rusija tik spalio 10 d.
Rusijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos ASMAP duomenimis, dėl abipusių apribojimų apie 3 tūkst. Rusijos įmonių, teikiančių vežimo automobiliais paslaugas, buvo priverstos nutraukti veiklą Europos Sąjungos šalyse. Kalbant apie Lenkiją, kaip nurodo Verslininkų ir darbdavių asociacija, į Rusiją prieš karą važinėjo 4 proc. Lenkijos transporto įmonių.
Būtent uždraudus įvažiuoti sunkvežimiams į Europos Sąjungos ir Rusijos gilumą bei ėmus plačiai taikyti sankcijas taip akivaizdžiai sumenko kelių transporto srautai tarp ES ir Rusijos Federacijos.
Rinka vertėsi kūlversčia
2022 m. krovinių, vežamų iš Rusijos į Europos Sąjungą, rinka traukėsi 30,3 proc. pagal vertę ir 52,7 proc. pagal kiekį, pateikia „Eurostat“. Pernai vežėjai pervežė 11,7 mln. t krovinių, kurių vertė 54,3 mlrd. eurų, 2021 m. – 24,8 mln. t (77,9 mlrd. eurų).
Iš Europos į Rusiją gabenta 5,8 mln. t krovinių (46,1 mlrd. eurų), ankstesniais metais – 11,1 mln. t (-47,5 proc.). Daugiausia krovinių iš ES į Rusiją buvo išsiųsta praeitų metų sausio mėnesį – 814,8 tūkst. t, t. y. 10,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2021 m. Mažiausias kiekis pervežtas gruodį – 358,5 tūkst. t (-56,5 proc.).
Iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis buvo nugabenta 5,9 mln. t krovinių, įvertintų 8,2 mlrd. eurų, t. y. 57 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo laikotarpiu daugiausia nugabenta sausio mėnesį (942,8 tūkst. t, padidėjo 8,7 proc.), o mažiausiai – lapkritį (200 tūkst. t, t. y. 85,1 proc. mažiau).
Daugiausia krovinių iš ES į Rusiją išsiuntė Vokietija (1,28 mln. t), Lenkija (861 tūkst. t) ir Italija (549,7 tūkst. t). Be jų, šiame sąraše yra Lietuva, Suomija, Olandija, Latvija, Prancūzija, Belgija ir Čekija. Į Europos pusę Rusija išsiuntė taip pat daugiausia krovinių į Lenkiją (1,19 mln. t, 45,6 proc. mažiau nei 2021 m.), Suomiją (1,07 mln. t), Vokietiją (740,3 tūkst. t), Estiją, Lietuvą, Latviją, Čekiją, Olandiją, Prancūziją ir Rumuniją.
Gabenimas geležinkelių transportu sumažėjo panašiai. Pernai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos buvo nugabenta 13,5 mln. t krovinių, kurių vertė 78,76 mlrd. eurų, t. y. 50,7 proc. mažiau nei prieš metus. Iš Europos į Rusiją transportuota 385 tūkst. t (-60,2 proc.), iš Rusijos į ES – 13,1 tūkst. t krovinių, t. y. 52,7 proc. mažiau. Praėjusiais metais daugiausia krovinių geležinkeliais į Rusiją nugabenta iš Vokietijos, Suomijos ir Lenkijos, o iš Rusijos daugiausia priimta Lenkijoje, Suomijoje ir Latvijoje.
2023-iaisiais padėtis dar labiau pablogėjo
2023 m. sausio mėnesį krovinių gabenimas vilkikais tarp abiejų regionų smuko dar labiau – palyginti su 2022 m. sausiu, net 73 proc. (vežta 472,7 t krovinių). Pirmą šių metų mėnesį pergabenta 3,52 mlrd. eurų įvertintų krovinių ( 2022 m. sausį – 6,14 mlrd. eurų).
Sausio mėnesį vilkikai iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją pervežė 325,8 tūkst. t krovinių, t. y. 60 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tačiau iš Rusijos į ES nugabenta 146,9 tūkst. t – 84,4 proc. mažiau. Toks skirtumas yra vilkikams galiojančių išimčių rezultatas – Europos riedmenys gali pervežti į Rusiją daugiau įvairių rūšių krovinių nei Rusijos į Europą.
Sausio mėnesį daugiausia krovinių į Rusiją buvo išsiųsta iš Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir Nyderlandų, o priimta – į Lenkiją, Vokietiją, Latviją, Prancūziją, Lietuvą.
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą
