Pirmo šių metų pusmečio pabaigoje SEB bankas suteikė transporto ir logistikos sektoriaus įmonėms trečdaliu daugiau paskolų, lyginant su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio duomenimis. Mūsų šalies vežėjų krovinių apyvarta išaugo beveik 20 proc. (skaičiuojama tonkilometrėmis), o krovinių transporto priemonių registracijos mastai išaugo daugiau nei dvigubai − 60 procentų.
Kam transporto įmonės skiria banko lėšas?
Kaip teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis, finansavimo srityje transporto bendrovės yra vienos aktyviausių Lietuvos rinkoje.
„Transporto įmonės, kartu su energetikos ir prekybos įmonėmis, išlieka aktyviausios, ieškodamos finansavimo galimybių. Didžiosios transporto bendrovės pirmąjį šių metų pusmetį aktyviai investavo į transporto parko atnaujinimą bei plėtrą bankų skolintomis lėšomis”, – pasakoja ekspertas.
Investicijos į transporto parką atneša gerus rezultatus. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje yra apie 59 proc. naujų, iki penkerių metų amžiaus vilkikų. Maždaug ketvirtadalis Lietuvos keliais važinėjančių sunkvežimių yra 6-9 metų senumo, o likusi dalis – tai 10 metų senumo automobiliai. Šie rodikliai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Palyginimui, Lenkijoje 10 metų senumo vilkikų yra 29 proc., Bulgarijoje – 33 proc., Portugalijoje ir Kipre – 26 proc. Naujesnį nei Lietuvos transporto parką, išskyrus Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis, turi tik Vengrija ir Slovakija.
Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
SEB banko ekspertų nuomone, vežėjai gerai išnaudoja bankų paskolas.
„Transporto sektorius sieks toliau optimizuoti savo veiklą bei stiprinti pozicijas Vakarų Europos bei Skandinavijos rinkose maksimaliai įdarbindamas neseniai įsigytas transporto priemones. Investicijos į šias naujas transporto priemones, kurių mėnesio naudojimo išlaidos yra mažesnės, padeda verslininkams pasiekti geresnių efektyvumo rodiklių. Pavyzdžiui, sumažinti išlaidas remontui, prastovų skaičių dėl nenumatytų gedimų, taip pat mokėti mažesnius draudimo įkainius”, – sako V. Juzikis.
Banko ekspertas gerai vertina Lietuvos transporto sektoriaus poziciją. Nors didžiausią šio sektoriaus bendrovių sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, kuris pastaraisiais metais patiria infliaciją, Lietuvos vežėjai dėl vis dar mažesnių darbo užmokesčio sąnaudų sugeba efektyviai konkuruoti su Vakarų Europos vežėjais ir prisitaikyti prie aštrėjančios rinkos konkurencijos.
Panašios nuomonės yra ir Lietuvos vežėjų sąjungos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius. Jo nuomone, nors Lietuvos potencialas nėra tinkamai naudojamas, šalies vežėjai ir ekspeditoriai gerai išnaudoja savo šalies padėtį.
„Nors situacija transporto sektoriuje nėra itin gera, visgi ne viskas yra taip blogai. Daug investuojame, atnaujiname sunkvežimių parką, didiname
savo reikšmę ES rinkoje. Greitai galėsime sugrąžinti ir Rusijos rinką, kuri iki šiol yra svarbi Lietuvos ekonomikai”, – aiškina Mečislavas Atroškevičius.
Mečislavas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos pirmininkas
Daug iššūkių transporto įmonėms
Pasak V. Juzikio, greitai Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės susidurs su įvairiomis naujomis problemomis.
„Kitais metais transporto sektoriuje įžvelgiame daug iššūkių dėl augančios CEE šalių konkurencijos, didžiųjų Europos valstybių planuojamų įvesti naujų reikalavimų transporto kompanijoms siekiant apginti savo vietinių vežėjų interesus, taip pat augančių Rumunijos ir Bulgarijos rinkų bei kvalifikuotų vairuotojų trūkumo.
Artimiausiu metu įmonėms ir toliau daug dėmesio reikės skirti šiems klausimams − ieškoti būdų išlaikyti gerus specialistus, diegti kitus inovatyvius sprendimus, kurie padėtų amortizuoti darbo sąnaudų didėjimą bei kurti papildomą vertę savo užsakovams, užtikrinant vis geresnę paslaugų kokybę bei jų įvairovę”, – pasakoja Vilius Juzikis.
Primename, kad pasak SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, pirmą šių metų pusmetį gyventojams ir įmonėms SEB bankas suteikė 1,1 mlrd. eurų naujų paskolų – tiek pat kiek ir 2016 metų pirmą pusmetį. Per šį laikotarpį SEB bankas uždirbo 41,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o SEB banko grupė uždirbo 40 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.