Nuo 2017 metų įsigalios naujasis Darbo kodeksas – Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė kodeksą.
Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš 12, o susilaikė 14.
Kodekso priėmimą parlamentarai vadina svarbiausiu „šios Seimo kadencijos darbu“.
Anksčiau žadėjusios protestuoti, savo planų atsisako profesinės sąjungos – jos posėdį žada stebėti pačiame parlamente.
„Žiūrėsime, kaip balsuoja Seimo nariai. Matysime, kur link kas linksta, matysime, planuosime savo veiksmus, kol kas visko nenorime išduoti, bet mes tikrai paveiksime rinkimų rezultatus. Išsiuntėme į Seimą sąrašą leidimams. Bus 20–25 žmonės – jie nori atkreipti dėmesį, kad naujas darbdavių ir darbuotojų santykių reglamentavimas svarstomas skubotai“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
Seimas: darbuotojų skatinimui darbdavys neskirs 25 proc. įmonės pelno
Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
„Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, – po balsavimo teigė parlamentaras.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad toks skatinimas yra ne vienoje Europos Sąjungos šalyje.
Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Seimas – prieš išeitinių dydžius ilgalaikiams darbuotojams, atleistiems darbdavio iniciatyva
Seimas priešinasi, kad naujajame Darbo kodekse būtų numatyti konkretūs išeitinių išmokų dydžiai darbuotojams, kurie darbo netektų darbdavio iniciatyva.
Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai, kad tokiam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą.
Už tai balsavo 56 Seimo nariai, prieš 15, o susilaikė 13.
Pritardamas tokiai pataisai, Seimas atmetė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, kad darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5–10 metų, išmoka siektų vieno mėnesio atlyginimą, 10–20 metų – dviejų, o 20 metų ir ilgiau – trijų mėnesių atlyginimą.
Tokias pat išeitines išmokas siūlo ir K. Daukšys, K. Bartkevičius bei I. Šiaulienė, tačiau jie siekia nustatyti lubas – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka negalėtų viršyti dviejų minimalių mėnesio algų (nuo liepos MMA – 380 eurų). Dirbusiems 5–10 metų, ji siektų dvi MMA (760 eurų), 10–20 metų – keturias MMA (1520 eurų), o ilgiau nei 20 metų – šešias MMA (2280 eurų).
Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas buvo palankesnis žmonėms – jiems priklausytų didesnės išeitinės.
Prieš laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą
Laikino įdarbinimo įmonės ateityje galės veikti ir be licencijos.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, neatsižvelgė į Seimo teisininkų bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą ir pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai atsisakyti tokio licencijavimo idėjos.
Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 16.
Laikinų įdarbinimo įmonių licencijavimu, pasak Seimo Teisės departamento, siekiama užtikrinti laikinų darbuotojų teisių apsaugą.
„Informacijos teikimas yra mažesnė našta verslui palyginus su licencijavimu“, – teisininkų teigiama išvadoje.
Už nenustatytos apimties darbo sutartis
Seimas nusiteikęs įteisinti vadinamąsias tuščias (nenustatytos apimties darbo sutartis), kurioms labiausiai priešinasi profsąjungos. Jos teigia, kad tai gali neigiamai paveikti darbo rinką.
Parlamentarai, antradienį pradėję naujojo Darbo kodekso priėmimą, atmetė visus Seimo narių siūlymus neįteisinti tokių sutarčių.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė BNS yra sakiusi, kad tokias darbo sutartis turi tik dvi valstybės.
„Tai yra pati pavojingiausia darbo sutarčių forma. Žmogui yra didelė įtampa ir socialinis nesaugumas, nes dirba ir gyvena budinčiame režime“, – teigė G. Gruzdienė.
Pasak jos, pagal tokias sutartis dirbantys žmonės niekada nežino, kiek uždirbs per mėnesį.
Kasmetės atostogos – 20 darbo dienų
Kasmetės darbuotojų atostogos ateityje bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas, jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.
Seimas taip pat pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai – darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems numatomos 25 dienų kasmetės atostogos.
Patvirtino naują bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką
Nuo kitų metų bedarbio pašalpos bus mokamos kitaip nei dabar. Už tai numatančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 61 Seimo narys, o susilaikė 10.
Seimas priėmė „darbiečių“ frakcijos vadovo Kęstučio Daukšio ir socialdemokratės Irenos Šiaulienė siūlymą bedarbio pašalpą ateityje mokėti 6 mėnesius, o ne 9, kaip anksčiau buvo balsavęs Seimas.
Pašalpos maksimalus dydis bus apskaičiuojamas kaip pastovios ir kintamos dalių suma: pirmąją sudarys 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA), o antroji kas kelerius mėnesius keisis. Pakeista kintamos dalies apskaičiavimo tvarka: pirmą-antrą mokėjimo mėnesį ji siektų 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, 3-4-tą mėnesius – 40 proc., o 5-6-tą mėnesius – tik 30 proc.
Seimas priėmė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, pagal kurią bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia bus ne iš karto po atleidimo iš darbo, kaip per svarstymą buvo nutaręs Seimas, o po tiek laiko, kiek mėnesių jis gaus išeitinių išmokų, kurias jam mokės darbdavys ir specialus fondas.
Bedarbio išmoka bus mokama asmenims, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Dabar reikalaujamas stažas – 18 mėnesių per trejus metus.
Nedarbo draudimo įmoka pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms nuo kitų metų bus padvigubinta – taip siekiama priversti darbdavius ateityje nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Ši nuostata numatyta naujajame Darbo kodekse, kurį Seimas antradienį patvirtino.
Dabar nedarbo draudimui darbdaviai moka 1,1 proc. darbuotojo algos. Šis dydis tvirtinamas kasmet, priimant „Sodros“ biudžetą.
alfa.lt