Advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ partnerė, Darbo teisės grupės vadovė, advokatė dr. Ieva Povilaitienė sako, kad nauja tvarka iš esmės pakeis, kaip įmonės nustato, pagrindžia ir viešina darbo užmokestį. Visa apimtimi pokyčiai turėtų įsigalioti birželio 7 dieną, tačiau verslas jau dabar susiduria su neapibrėžtumu, nes dalies poįstatyminių teisės aktų dar laukiama.
Vienas svarbiausių pokyčių tas, kad aiški darbo apmokėjimo sistema taps privaloma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Kitaip tariant, nebeužteks individualių susitarimų ar nusistovėjusios, bet niekur neaprašytos praktikos.
Pasak dr. I. Povilaitienės, darbdaviai turės nustatyti objektyvius, su lytimi nesusijusius kriterijus, pagal kuriuos darbuotojams bus mokamas atlyginimas.
„Darbdaviai turės nustatyti objektyvius, su lytimi nesusijusius kriterijus, pagal kuriuos bus nustatomi atlyginimai. Pareigybės turės būti vertinamos pagal darbo sudėtingumą, atsakomybę, reikalingą kvalifikaciją, pastangas, darbo sąlygas. Vienodos vertės darbas turės būti apmokamas vienodai, o visi atlygio elementai – aiškiai aprašyti“, – pažymi dr. I. Povilaitienė.
Nors kai kurioms mažesnėms įmonėms bus taikomos išimtys, jos bus ribotos. Pavyzdžiui, iki 50 darbuotojų turintys darbdaviai neprivalės nustatyti atlyginimo didinimo tvarkos, tačiau pati darbo apmokėjimo sistema vis tiek turės būti parengta ir pristatyta darbuotojams.
Daugės pareigų teikti duomenis
Kartu su naujomis taisyklėmis stiprės ir valstybės vaidmuo. Darbdaviai kas mėnesį „Sodrai“ turės teikti išsamesnius duomenis apie darbuotojų atlyginimus, darbo laiką ir pareigybių grupes.
Mainais jie kas mėnesį gaus detalesnę informaciją: kiekvieno darbuotojo vidutinį valandinį darbo užmokestį, taip pat visų darbuotojų vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Tai reiškia, kad atlygio skirtumai taps gerokai lengviau pamatuojami ir pastebimi ne tik įmonės viduje, bet ir iš išorės.
Pasak advokatės, „Sodra“ organizacijose, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, kasmet skaičiuos vyrų ir moterų atlygio skirtumus, o šie rodikliai bus vieši. Įmonėse, kuriose dirba nuo 100 darbuotojų, tokie skaičiavimai bus atliekami kas trejus metus. Be to, vidutiniai valandiniai atlyginimai pagal lytį bus skelbiami ir tose bendrovėse, kuriose dirba bent aštuoni žmonės, iš jų daugiau kaip trys vyrai ir daugiau kaip trys moterys.
Skaidrumas taps ir reputacijos klausimu
Iki šiol atlygio politika daugelyje organizacijų buvo laikoma jautria vidine sritimi, tačiau netrukus ji taps kur kas labiau matoma. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio klausimas nebebus vien personalo ar finansų skyrių reikalas.
Viešai matomi atlygio skirtumai gali virsti reputacijos rizika, ypač toms įmonėms, kurios negalės aiškiai paaiškinti, kodėl panašų ar vienodos vertės darbą dirbantys žmonės uždirba skirtingai. Todėl atlygio skaidrumas verslui tampa ne tik teisine prievole, bet ir pasitikėjimo klausimu darbuotojų, kandidatų bei rinkos akyse.
Darbuotojai gaus daugiau teisių
Nauja tvarka stiprins ir darbuotojų galimybes gauti informaciją apie atlyginimus. Jie galės sužinoti daugiau ne tik apie savo darbo užmokestį, bet ir apie toje pačioje pareigybių grupėje mokamus atlygio vidurkius pagal lytį.
„Jei bus nustatyta, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas toje pačioje pareigybių grupėje siekia 5 proc. ar daugiau, o skirtumas negali būti pagrįstas objektyviais kriterijais, darbdaviui teks imtis veiksmų siekiant tokį skirtumą panaikinti“, – sako dr. I. Povilaitienė.
Įmonėms, turinčioms bent 100 darbuotojų, bus nustatytas šešių mėnesių terminas nepagrįstam skirtumui sumažinti arba panaikinti. Jei to padaryti nepavyks, darbdavys turės kartu su darbuotojų atstovais atlikti išsamų visos atlygio sistemos vertinimą.
„Svarbu ir tai, kad darbuotojai, ginantys savo teisę į vienodą atlygį, tam tikrais atvejais galės atskleisti informaciją apie darbo užmokestį – tokia informacija nebebus laikoma konfidencialia tokiu lygiu, kaip buvo įprasta iki šiol“, – teigia ekspertė.
Didžiausia grėsmė gali būti ne bauda
Už naujų taisyklių nesilaikymą numatytos administracinės baudos, kurios gali siekti iki 6 tūkst. eurų, o tyčinio vengimo atvejais gali būti taikomos ir griežtesnės sankcijos. Vis dėlto praktikoje didžiausias pavojus verslui gali slypėti ne baudose.
„Problema dažniau kyla ne dėl paties atlygio skirtumo, o dėl negalėjimo jo pagrįsti objektyviais kriterijais. Jei įmonė negalės aiškiai ir dokumentuotai paaiškinti, kodėl vienoje pareigybių grupėje vyrų ir moterų atlyginimas skiriasi, tai gali tapti tiek darbo ginčų, tiek viešos kritikos priežastimi“, – teigia dr. I. Povilaitienė.
Ruoštis verta jau dabar
Nors dalis detalių dar gali paaiškėti tik priėmus poįstatyminius teisės aktus, verslui laukti paskutinės minutės būtų rizikinga. Įmonėms jau dabar verta peržiūrėti pareigybių struktūrą, įsivardyti atlygio kriterijus ir įvertinti, ar organizacijoje nėra nepagrįstų atlyginimų skirtumų.
Artėjant birželio 7 dienai darbdaviams teks ne tik formaliai pasirengti naujiems reikalavimams, bet ir iš esmės persvarstyti atlygio politiką. Šie pokyčiai žymi platesnį lūžį darbo rinkoje: atlyginimas vis mažiau bus laikomas uždaru susitarimu tarp darbdavio ir darbuotojo, o vis labiau – skaidrumo, lygybės ir atsakomybės klausimu.
Pranešimas spaudai
