Kaip atrodė sunkvežimio vairuotojo darbas 60-tais metais? Istoriją apie penkis ispanus, kurie pradėjo savo karjerą transporto sektoriuje tais metais nusprendė papasakoti buvęs vilkiko vairuotojas, o dabar filmo režisierius – Fernando Fernández Ferreira. Jo dokumentinis filmas „Seno vilkiko vairuotojo istorija” buvo pripažintas kino festivaliuose Ispanijoje ir Rumunijoje.
„Seno vilkiko vairuotojo istorija. Kelionė į praeitį per senąjį nacionalinį VI „ tai istorija, papasakota ispanų vairuotojų, pilna anekdotų, blogos ir geros patirties. Režisieriaus Fernando Fernández Ferreira dėka, José „Barbeitos”, AmableBalseiro, Pedro Rodriguez Lopez ir Antolín grįžo į vilkiko kabiną tam, kad prisimintų apie gyvenimo džiaugsmus ir sunkumus prie vairo, važinėjant senuoju ” šešetuku” į Madridą.
Istorija pasakoja apie penkis vairuotojus. Daugiau nei 55 minutes pagyvęnę žmonės pasakoja apie savo patirtį, prisimena sunkumus, džiaugsmą ir gyvenimo būdą. Jų istorijos sukasi aplink kelionę, kuri vyko senuoju keliu į Madridą. Prie vairuotojų taip pat prisijungė José Luis Basante, pasakojantis apie savo tėvą, kuris pradėjo vežioti žuvis ir žuvo cisternos iškrovimo metu.
Fernández 20 metų buvo vairuotoju ir žino šį darbą geriau nei bet kas kitas. Kartu su filmo herojais ispanų vilkikas Pegaso pravažiavo maršrutu iš Coirós į Vega Valcarce, kuris primena senus laikus ir tarp vairuotojų vyraujantį solidarumą.
Kelionės metu sustodavo tose vietose, kur būdavo ir vis dar būna vairuotojų – degalinėse ir restoranuose.
Garbė
Iš pradžių tai buvo nuotykis, bet galiausiai filmas pagerbė visus tuos, kurie pradėjo dirbti 60-tais metais dėl gyvenimo stiliaus, o ne dėl profesijos – sako režisierius.
Filmo medžiaga sugebėjo parodyti milžiniškus pokyčius visuomenėje, infrastruktūroje, technologijų plėtroje ir jų poveikį vairuotojui bei santykiams su kitais. Anksčiau teko apsilankyti bare, kad galima būtų paskambinti. Tuomet galima buvo praleisti laiką su kitais.
Dabar kiekvienas turi mobilųjį telefoną. Kai Jūs sustodavot dėl gedimo, nereikėjo laukti nė minutės, o jau sustodavo šeši ar septyni vairuotojai pasiruošę Jums padėti. Mes buvome šeima… Devyniasdešimtais metais viskas ėmė keistis. Sunku būtų įsivaizduoti, kad kas nors sustotų. Viskas dėl laiko spaudimo, tachografo, skubėjimo, patikrinimų, kurie mus smaugia. Mes jaučiame labai didelį stresą. Anksčiau nebuvo tokio streso – pabrėžia režisierius.
Jis apgailestauja, kad šiandien keliuose nebėra tokio solidarumo, kuris buvo ankščiau. Dabar visi rūpinasi savimi. Profesija tapo automatine.
Nuotykiai ir improvizacijos visiškai prarastos.
Sutinkate su juo?
Štai filmo anonsas:
Nuotr. Facebook.com/Historias-De-Un-Viejo-Camionero-1726066897674727/