Praėjusią savaitę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė „Mestilla“ atidarė apie 70 mln. eurų vertės naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą. Joje planuojama gaminti biodyzeliną ir baltyminius pašarus, o metinis perdirbimo pajėgumas sieks apie 500 tūkst. tonų rapsų sėklų – maždaug pusę viso Lietuvos rapsų derliaus.
Artimiausiu metu gamybinius pajėgumus plės ir kitos sektoriaus įmonės. Mažeikių rajone veikianti „Rapsoila“ įgyvendina 11 mln. eurų vertės pažangiojo biodyzelino projektą, o Pasvalyje bioetanolio gamintoja „Kurana“ investavo 18 mln. eurų į pažangiojo bioetanolio gamybą, leidžiančią naudoti maisto ar pašarų grandinei netinkamas žaliavas.
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius sako, kad šios investicijos buvo planuotos remiantis prielaida, jog Lietuva nuosekliai didins atsinaujinančių degalų naudojimą transporte ir sieks Europos Sąjungos tikslo iki 2030 metų padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte nuo dabartinių 8,9 proc. iki 29 proc.
Akcizų skirtumas nukreipė vežėjus į Lenkiją
Pasak sektoriaus atstovų, situacija rinkoje iš esmės pasikeitė po to, kai Lietuva padidino degalų akcizus, o Lenkija analogiškų veiksmų nesiėmė. Dėl to išaugęs kainų skirtumas paskatino dalį tarptautinių vežėjų degalus pirkti kaimyninėje šalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį kritimas tęsėsi – pardavimai buvo dar 2,6 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginant su 2024 metais, Lietuvos dyzelino rinka jau susitraukė daugiau nei 18 proc.
Kadangi į įprastą dyzeliną maišoma iki 7 proc. biodyzelino, mažėjant dyzelino vartojimui automatiškai mažėja ir biodegalų paklausa.
„Pernai daugumai vežėjų pakeitus degalų pirkimo strategiją, Lietuvos gamintojai vidaus rinkoje pardavė penktadaliu mažiau produkcijos – tai sudaro beveik 21,1 mln. litrų biodyzelino. Tai reiškia, kad biodegalai, kurie galėjo būti įmaišyti į Lietuvoje parduodamus degalus ir suvartoti vietos rinkoje, liko nerealizuoti Lietuvoje“, – teigia V. Kisielius.
Jo teigimu, degalų pirkimui persikėlus į Lenkiją, Lietuva praranda ne tik akcizo pajamas. Mažėja ir pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, degalinių apyvarta, logistikos paslaugų paklausa bei vietos biodegalų realizacija.
Pasekmes jaučia ir žemdirbiai
Biodegalų sektoriaus atstovai pabrėžia, kad rinkos susitraukimas tiesiogiai veikia ir žemės ūkį. Lietuvoje kasmet užauginama apie 7–7,4 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų, o biodegalų gamintojai iš ūkininkų nuperka apie 0,5 mln. tonų grūdų ir rapsų.
Vietinė perdirbimo pramonė rapsų augintojams suteikia alternatyvą eksportui, todėl stipresnė vidaus paklausa didina konkurenciją dėl derliaus ir leidžia daugiau pridėtinės vertės išlaikyti Lietuvoje.
Pasak V. Kisieliaus, kai rapsai perdirbami Lietuvoje į biodyzeliną ir baltyminius pašarus, šalyje kuriamos darbo vietos, stiprinama logistika, diegiamos naujos technologijos ir generuojamos papildomos mokestinės pajamos.
„Lietuvoje dažnai kalbama, kad Lietuvoje reikia skatinti pridėtinės vertės kūrimą. Atsinaujinančių degalų sektoriuje visa tai jau vyksta – tai žaliavą auginantys ūkininkai, stiprios perdirbimo įmonės, kurios gamina vietinius degalus, mažinančius priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl didžiausia klaida būtų šią grandinę susilpninti“, – sako asociacijos vadovas.
Siūlo grąžinti dalį akcizo
Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ siūlo Lietuvoje įteisinti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmą. Modelio esmė – išlaikyti dabartinį akcizo tarifą, tačiau dalį sumokėto akcizo grąžinti transporto bendrovėms, jeigu degalai perkami Lietuvoje.
Anot asociacijos, toks sprendimas leistų sumažinti konkurencinį skirtumą su Lenkija ir paskatintų vežėjus degalus pirkti Lietuvoje. Grąžinama akcizo dalis būtų susieta tik su dokumentuotais degalų pirkimais šalies teritorijoje. Panašūs modeliai jau taikomi dešimtyje Europos valstybių, tarp jų – Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
V. Kisieliaus teigimu, skaičiuojama, kad dalinis akcizo grąžinimas Lietuvai galėtų sugeneruoti papildomus 100 mln. eurų pajamų.
„Jeigu norime, kad degalai būtų perkami Lietuvoje, turime bent iš dalies neutralizuoti šį skirtumą. Priešingu atveju tiesiogiai remiame kaimynų ekonomiką“, – teigia jis.
