Kokios yra pagrindinės tendencijos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį 2024 m.? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, peržiūrėjome įvairias siuntų vežėjų prognozes, taip pat pramonės ataskaitas ir įžvalgas.
Mažas ekonomikos augimas ir susirūpinimas dėl makroekonominės aplinkos
Nenuostabu, kad svarbiausias veiksnys siuntų pristatymo sektoriuje yra Europos ekonomikos būklė, kuri neigiamai veikia vartotojų paklausą. Remiantis naujausia “Transport Intelligence” ataskaita „Global Express & Parcels mid-year Market Sizing 2023”, prognozuojama, kad Europos siuntų rinka dėl smarkiai sumažėjusio ekonomikos augimo šiemet susitrauks 2 proc.
Ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. antrąjį pusmetį Vokietijoje numatomas nedidelis ekonomikos susitraukimas, o Jungtinėje Karalystėje šiais metais numatomas 0,5 proc. augimas. “Transport Intelligence” analitikai teigia, kad Europos ekonomikos nuosmukį „lemia griežtesnė pinigų politika, didesnė infliacija ir daug didesnės pragyvenimo išlaidos”.
Ši padėtis neliko nepastebėta pagrindinių Europos siuntų vežėjų, kurių daugelis makroekonominį neapibrėžtumą įvardijo kaip vieną iš 2024 metų iššūkių.
„Makroekonominis neapibrėžtumas išlieka, o trumpalaikė e. prekybos rinkos raida, taip pat ir po 2023 metų, yra ribota”, – teigiama „PostNL” trečiojo ketvirčio pranešime.
Panašiai rašoma ir „PostNord” III ketvirčio pareiškime: „Pasaulis išlieka sudėtingas, didelė infliacija daro įtaką mūsų ir mūsų klientų sąnaudoms, kartu su didelėmis palūkanų išlaidomis, kurios slegia vartotojus”.
„Pasaulinė prekyba po pandemijos susijusio pakilimo toliau normalizuojasi, o pasaulio ekonomikos atsigavimo kol kas nepavyksta įgyvendinti, taip pat ir didesnių palūkanų normų bei geopolitinių krizių sąlygomis”, – pridūrė DHL grupės generalinis direktorius Tobiasas Meyeris savo bendrovės III ketvirčio ataskaitoje.
Kova su infliacija
Kita problema, be abejo, yra didelė infliacija, kuri daro įtaką įmonių veiklos sąnaudoms. Deja, ekspertų nuomone, dabartinė ekonomikos būklė ir padidėjusi infliacija tęsis ir šiais metais. “PostNL” tikisi, kad kitais metais didės su darbo jėga susijusios sąnaudos, o “Post Italiane” derasi dėl darbo sutarties, dėl kurios, tikėtina, padidės personalo sąnaudos. “PostNord” taip pat pripažįsta, kad, siekdama kompensuoti didėjančias sąnaudas, yra priversta taikyti kainų didinimo priemones. Be to, Austrijos paštas numato sąnaudų didėjimą ir siekia papildomo pajamų augimo, kad galėtų tai kompensuoti.
Natūralu, kad visa tai reiškia, jog siuntų vežėjai, artėjant metų sandūrai, turės dar labiau optimizuoti sąnaudas. “PostNL” teigia, kad daugiausia dėmesio skiria sąnaudų kontrolei, o DHL grupės generalinis direktorius T. Meyeris taip pat pareiškė, kad DHL grupė turės „atidžiai stebėti” savo sąnaudas.
Universaliųjų paslaugų įsipareigojimų mažinimas
Trečioji tendencija, kuri šiais metais įgavo pagreitį ir, atrodo, tęsis iki 2024 metais, yra spaudimas universaliųjų paslaugų įsipareigojimams daugelyje Europos šalių. Šie įsipareigojimai įvairiose šalyse skiriasi, tačiau paprastai reikalaujama, kad įmonė laiškus pristatytų kasdien, o kai kuriais atvejais – iki 6 dienų per savaitę.
Tačiau, mažėjant laiškų pristatymo apimtims, daugelis nacionalinių pašto operatorių paragino savo atitinkamas valdymo institucijas sušvelninti šiuos įsipareigojimus arba jų atsisakyti. Pavyzdžiui, Danija, kurioje universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimas baigėsi 2024 m. Naujųjų metų dieną. Šios šalies paštas “PostNord”, kuris pristatinėjo laiškus pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą, jau paskelbė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui baigs teikti šią paslaugą.
„Tokį sprendimą lėmė pasaulinė skaitmeninimo tendencija, dėl kurios nuo tūkstantmečio pradžios pašto siuntų apimtys Danijoje sumažėjo 90 proc.”, – sako Grzegorzas Krupa iš „Last Mile Experts”.
Prieš kelias savaites komentuodama pokyčius, „PostNord” grupės generalinė direktorė ir prezidentė Annemarie Gardshol sakė:
„Dėl naujojo įstatymo ateityje mūsų pašto verslas, kokį jį pažįstame šiandien, atrodys kitaip. Pakeitimai neturės įtakos „PostNord” dalyvavimui Danijos siuntinių rinkoje. Mes vis dar matome didelį siuntinių rinkos potencialą, nes vis daugiau vartotojų renkasi pirkti internetu. Toliau investuojame ir plėtojame verslą šioje srityje, kad tai būtų naudinga mūsų klientams visame Šiaurės šalių regione.”
Kitur nacionaliniai vežėjai reikalauja panašių pokyčių. Praėjusį mėnesį paskelbtoje finansinėje ataskaitoje IDS plc (Royal Mail patronuojančios bendrovės) generalinis direktorius Martinas Seidenbergas pakomentavo, kad “tiesiog neįmanoma išlaikyti 20 mlrd. laiškų skirto tinklo, kai dabar pristatome tik 7 mlrd. laiškų”.
„Jungtinė Karalystė nėra apsaugota nuo tendencijų, kurias matome visame pasaulyje. Daugelis kitų panašių šalių jau pertvarkė savo universaliąsias paslaugas, o Jungtinė Karalystė atsilieka. Palankiai vertiname tai, kad „Ofcom” peržiūrės universaliosios paslaugos galimybes, tačiau reformos būtinybė yra neatidėliotina.”
Tuo tarpu Vokietijoje buvo pasiūlyta iš dalies pakeisti universaliųjų paslaugų įpareigojimą, kad laiškus būtų galima siųsti trečią darbo dieną po išsiuntimo. Šiuo metu laiškai pristatomi šešias dienas per savaitę, o siekiama, kad 80 proc. laiškų būtų pristatoma kitą dieną.
„Problema ta, kad laiškų kiekis mažėja, o išlaidos didėja. Be to, yra duomenų, rodančių, kad gavėjai net nepastebi skirtumo. Todėl iš tiesų kyla klausimas, ar mums reikia laiškų pristatymo paslaugų 5, o kartais net 6 dienas per savaitę”, – sakė Marekas Różyckis iš „Last Mile Experts”.
Šis aspektas pabrėžiamas DHLDPD III ketvirčio ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad „pašto siuntų mažėjimas ir sąnaudų infliacija tebėra iššūkis” ir kad „sąnaudų ir pelningumo priemonių taikymo sritis išlieka ribota dabartinio reguliavimo”.
Kokia ateitis laukia kurjerių rinkos?
“Ypatingai COVID-19 pandemijos situacija parodė, kad verslas gali būti lankstus ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančios situacijos ir vartotojų įpročių. Kadangi CEP (kurjerių rinka – red.) sektorius didžiausia dalimi priklauso nuo el. prekybos, tai galiu pasakyti, kad ne tik 2024 metais, bet ir ateityje nusimato augimas, o su juo kartu ateina ir iššūkiai”, – pasakė „Omniva“ vykdantysis direktorius Kastytis Valantinas.
Jo nuomone, sparčiai augant el. prekybos apimtims, sektorius vis daugiau susidurs su inovacijų poreikiu.
“Iššūkių pateiks logistikos centrų ir siuntų rūšiavimo terminalų modernizavimas. Robotizavimas ir kitų inovacijų diegimas, efektyvumo paieškos ir kaštų optimizavimas, panašu, dar ne vienerius metus bus prioritetų sąrašo viršuje”, – teigė ekspertas.
„Omniva“ pateikė vieną modernizacijos pavyzdį – vienmačius (1D) brūkšninius kodus. Pasaulyje per dieną toks brūkšninis kodas yra nuskaitomas apie 10 mln. kartų. Jis leidžia mažmenininkams supaprastinti su prekėmis susijusias operacijas – sekti produktų būvimo vietą ar padidinti kainų nustatymo tikslumą. Remiantis tinklalapio „Chain Store Age“ pateikta informacija, per ateinantį dešimtmetį 1D brūkšninius kodus pakeis dvimačiai (2D) brūkšniniai kodai (QR). Vienas pagrindinių tokios technologijos privalumų – galimybė išsaugoti daugybę duomenų nedidelėje kvadratinėje matricoje ir pateikti informaciją apie gaminį tiesiogiai vartotojui.
“Kliento lūkesčiai kurjerių ir siuntų pristatymo paštomatais paslaugai, jos greičiui ir paprastumui augins paštomatų tinklo plėtros ir asmenių išmaniųjų dėžučių poreikį. Tinklo atsipirkimo iššūkiai gali lemti, kad sektoriuje stebėsime gana vienodus vertės pasiūlymus tarp paslaugų teikėjų, tad vis garsiau girdėsime atviro tinklo idėjas”, – pasakė „Omniva“ atstovas.
Plačiau apie kurjerių rinkos tendencijas Lietuvoje skaitykite čia: “Didelio neapibrėžtumo ir pokyčių laikas”