Europos Darbo agentūros ataskaita „Sector analysis on warehousing and support activities for transportation“ (2024) atskleidžia nerimą keliantį vaizdą apie darbo rinką logistikoje: augančius disbalansus, kompetencijų trūkumus, lanksčias, bet nesaugias užimtumo formas ir demografinių struktūrų neatitikimą.
Sandėliavimo sektoriaus struktūra
2024 metais sektoriuje buvo apie 165 tūkst. įmonių ir dirbo 3,2 mln. žmonių. Didelės įmonės, turinčios 250 ar daugiau darbuotojų, sudaro tik 1 proc. visų įmonių sektoriuje, bet įdarbina 55 proc. darbo jėgos.
Per dešimtmetį (2013–2023) vidutinės kvalifikacijos darbuotojų dalis sumažėjo nuo 60 proc. iki 53 proc., o aukštos kvalifikacijos padidėjo nuo 17 proc. iki 24 proc. Skaitmenizacija padidino logistikos, IT ir duomenų valdymo specialistų paklausą.
Tuo tarpu mokymai ir švietimo sistema nespėja, o tai lemia chronišką darbo jėgos trūkumą. Monitoringas, algoritmai, valdantys našumą, ir efektyvumo spaudimas neigiamai veikia darbuotojų psichinę gerovę.
Lankstumas vietoj stabilumo
Sandėliavimo sektoriuje dominuoja lankstus užimtumas, pagrįstas trumpalaikėmis sutartimis, laikino darbo agentūrų ir subrangos sistemomis. Iš vienos pusės, tai suteikia įmonėms didelį operatyvinį lankstumą – jos greitai gali pritaikyti užimtumą prie kintančios paklausos. Iš kitos pusės, tai veda prie darbo rinkos fragmentacijos, stabilumo stokos darbuotojams ir mažo pajamų prognozavimo.
Nyderlanduose net 60 proc. sandėliavimo sektoriaus darbuotojų dirba pagal lanksčias sutartis, o panašus reiškinys pastebimas Lenkijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Šį darbą dažnai atlieka jauni žmonės, studentai, imigrantai arba žmonės, derinantys jį su kita veikla. Darbdaviai retai siūlo nuolatines sutartis, o darbas „pagal iškvietimą“ tampa norma.
Laikino darbo agentūros ir subrangovai – dažnai veikiantys teisės ribose – retai investuoja į darbuotojų tobulėjimą, siūlo mažesnius atlyginimus nei tiesioginiai darbdaviai ir riboja prieigą prie socialinių privalumų. Darbuotojai yra rotaciniai, todėl sunku įgyvendinti organizacinę kultūrą, kelti kvalifikaciją ir išlaikyti kokybę. Dėl to mažėja ne tik sektoriaus patrauklumas, bet ir jo efektyvumas bei darbo saugumas.
Migrantai iš ne ES šalių sudaro 9 proc. sandėliavimo darbuotojų, mobilūs darbuotojai iš ES – 5 proc.
Moterų trūkumas – prarastas potencialas
Tik 26 proc. sandėliavimo sektoriaus darbuotojų yra moterys, ES ekonomikos vidurkis yra 47 proc. Techninėse profesijose jų dalyvavimas yra mažas. Šią disbalansą lemia keli veiksniai, įskaitant plačiai paplitusius lyties stereotipus, žemos kokybės darbo pasiūlą, ribotas karjeros galimybes ir nepakankamą darbo vietų įrangą, palaikančią moterų dalyvavimą.
Tendencijos, turinčios įtakos darbo rinkai sandėliavimo sektoriuje
Logistikos paslaugų rinkos liberalizavimas Europoje sukėlė didelius pokyčius užimtumo struktūroje ir darbo sąlygose. Transporto paramos paslaugų privatizavimas – daugiausia uostuose, terminaluose ir antžeminėse paslaugų įmonėse – sumažino darbo sąnaudas, o tai dažniausiai reiškia mažesnius atlyginimus, mažiau privalumų ir atsisakymą etatų dėl laikinųjų sutarčių. Subrangovai ir išorinės įmonės – dažnai konkuruojančios dėl sutarčių – neinvestuoja į personalo plėtrą, o tai didina rotaciją ir kompetencijų trūkumą. Dėl to išnyksta stabilios darbo vietos, o sektorius kenčia nuo lojalumo stokos ir žemos reputacijos.
Progresuojanti sandėliavimo procesų automatizacija – įskaitant robotų, autonominių transporto priemonių, dronų ir pažangių tiekimo grandinės valdymo sistemų diegimą – keičia užimtumo struktūrą. Fizinio darbo poreikis mažėja, o auga skaitmeninių, analitinių ir techninių kompetencijų poreikis. Darbuotojai šiandien turi išmanyti ERP sistemas, mokėti analizuoti duomenis ir tvarkyti pažangias technologijas. Tuo pačiu technologinių pokyčių tempas yra greitesnis nei švietimo sistemų prisitaikymas, o tai lemia chroniškus kompetencijų trūkumus.
Nors COVID-19 pandemija padidino sandėliavimo sektoriaus svarbą (e. prekybos augimas, atsargų buferiavimo poreikis), tai pirmuoju laikotarpiu sukėlė masinius atleidimus ir įdarbinimo įšaldymą. Daug patyrusių darbuotojų perėjo į kitas pramonės šakas, o mokymų pertraukos ir investicijų trūkumas personalui lėmė ilgalaikius kompetencijų trūkumus. Nors užimtumo lygis grįžo į normą, sektorius vis dar jaučia personalo trūkumo poveikį, ypač techninėse specialistų vaidmenyse.
Korekcijos ir rekomendacijos
Norint įveikti augančius sandėliavimo sektoriaus iššūkius, Europos Darbo agentūros ataskaita rekomenduoja sistemos ir sektoriaus veiksmus. Pagrindinę reikšmę turi investicijos į kompetencijų plėtrą: tiek trumpalaikės mokymo programos (remiamos darbdavių), tiek ilgalaikės reformos švietimo sistemose, kurios geriau paruoš būsimus darbuotojus skaitmeniniams ir technologiniams reikalavimams.
Taip pat rekomenduojami veiksmai darbo sąlygoms gerinti, įskaitant užtikrinimą tinkamo atlyginimo, stabilių užimtumo formų ir prieigos prie socialinės apsaugos. Įmonės, investuojančios į darbo komfortą (pvz., valgyklos, transportas, prieiga prie vaikų priežiūros), patiria mažesnę rotaciją ir didesnį komandų įsitraukimą.
Svarbus aspektas yra įvairovės ir moterų įtraukimo skatinimas – ne tik per įvaizdžio kampanijas, bet ir konkretūs veiksmai, tokie kaip infrastruktūros pritaikymas, karjeros kelių kūrimas ar parama derinant darbą su šeimos gyvenimu.
Ataskaita taip pat pabrėžia socialinio dialogo stiprinimo būtinybę: sandėliavimo sektoriuje sąjungų aktyvumas yra mažas, o darbuotojai dažnai neturi atstovavimo. Rekomenduojama kurti pramonės bendradarbiavimo platformas tarp įmonių, sąjungų, darbo agentūrų ir viešosios administracijos.
Galiausiai, rekomenduojami reguliavimo veiksmai: įskaitant laikinojo darbo agentūrų taisyklių harmonizavimą, geresnę subrangovų priežiūrą ir Europos standartų įgyvendinimą saugumo, mokymų ir užimtumo srityse.
