Patikros bus taikomos sausumos pasienyje nuo 2026 m. birželio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d., pakeičiant ankstesnį kontrolės laikotarpį, kuris turėjo baigtis 2026 m. birželio 21 d.
Sprendimas motyvuojamas saugumo grėsmėmis
Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato duomenimis, Slovėnija sprendimą motyvuoja grėsmėmis viešajai tvarkai ir vidaus saugumui. Tarp pagrindinių argumentų nurodomos:
- terorizmo grėsmė,
- organizuotas nusikalstamumas,
- neteisėtas žmonių gabenimas,
- prekyba ginklais.
Taip pat pažymima, kad Vakarų Balkanų migracijos maršrutais gali pasinaudoti teroristinės grupuotės. Kaip papildomi veiksniai įvardijamos hibridinės grėsmės, besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą bei įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje ir Irane.
Argumentai iš esmės sutampa su tais, kurie buvo pateikti ankstesniame Slovėnijos pranešime dėl kontrolės laikotarpio nuo 2025 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. birželio 21 d.
Platesnė tendencija Šengeno erdvėje
Slovėnijos sprendimas atitinka platesnę tendenciją Šengeno erdvėje, kur laikinos vidaus sienų patikros ir toliau taikomos keliose valstybėse.
Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu tokias priemones taip pat taiko Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Švedija ir Prancūzija. Pavyzdžiui, Austrijos pranešimas galioja iki 2026 m. birželio 15 d. ir apima sausumos sienas su Čekija, Vengrija bei Slovėnija, taip pat sausumos ir upių sienas su Slovakija.
Vis dėlto Europos Komisija ragina valstybes nares palaipsniui atsisakyti vidaus sienų kontrolės. Briuselis pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos teisę tokios priemonės gali būti taikomos tik esant rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui ir turi išlikti išskirtinės, laikinos bei proporcingos.
Siekiama mažinti patikrų poreikį
Už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnus Brunner anksčiau yra pažymėjęs, kad valstybės narės jau turi sąlygas planuoti vidaus sienų kontrolės mažinimą. Jo teigimu, šiemet neteisėtų Europos Sąjungos išorės sienų kirtimų skaičius sumažėjo 40 proc.
Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumui užtikrinti gali būti taikomos alternatyvios priemonės – nesisteminiai policijos patikrinimai, mobilus biometrinis identifikavimas, transporto priemonių sekimo technologijos. Tikimasi, kad naujasis ES migracijos ir prieglobsčio reguliavimas bei skaitmeniniai sienų valdymo sprendimai ateityje leis sumažinti poreikį tikrinti judėjimą Šengeno erdvės viduje.
