Šie pokyčiai rodo ne tik trumpalaikį rinkos svyravimą, bet ir platesnius Europos kelių transporto konkurencijos pokyčius.
Didžiausias nuosmukis sausį užfiksuotas tarp vietinių vežėjų. Vokietijos sunkvežimiai 2026 m. sausį mokamuose keliuose nuvažiavo apie 1,72 mlrd. km – tai 8,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo nuvažiuota apie 1,87 mlrd. km.
Toks rezultatas gerokai prastesnis nei visų užsienio vežėjų bendras rodiklis, kurių aktyvumas sumažėjo tik 1,8 proc. Tai rodo, kad metų pradžia Vokietijos transporto sektoriui buvo ypač sudėtinga.
Lenkijos vežėjai ir toliau išlaiko dominuojančią poziciją tarp užsienio transporto įmonių Vokietijos keliuose.
2026 m. sausį jų transporto priemonės nuvažiavo apie 0,6 mlrd. km, palyginti su 0,619 mlrd. km tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kritimas siekė 2,3 proc., tačiau tai vis dar palyginti stabilus rezultatas, atsižvelgiant į bendrą rinkos sulėtėjimą.
Lietuviškų sunkvežimių aktyvumas auga
Tuo metu Lietuva išsiskiria nedideliu, bet aiškiu augimu. Lietuviškų transporto priemonių nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamuose keliuose padidėjo iki maždaug 124 mln. km, palyginti su 121 mln. km metais anksčiau.
Augimas siekė 2,3 proc. ir rodo, kad Baltijos šalių vežėjai pamažu didina savo aktyvumą vienoje svarbiausių Europos transporto rinkų.
Rumunija fiksuoja sparčiausią augimą
Ryškiausią dinamiką tarp analizuojamų šalių demonstravo Rumunija. Rumuniški sunkvežimiai sausį nuvažiavo apie 102 mln. km – 7,1 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo fiksuota apie 95 mln. km.
Tai vienas didžiausių augimų tarp Europos vežėjų ir ženklas, kad Rumunijos transporto įmonės vis aktyviau dalyvauja tarptautiniuose pervežimuose.
Bendra rinka mažėja, tačiau konkurencija keičiasi
Iš viso 2026 m. sausį sunkiasvorės transporto priemonės Vokietijos mokamuose keliuose nuvažiavo apie 3,1 mlrd. km – 5,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vis dėlto struktūra rodo aiškią diferenciaciją: vietos vežėjų aktyvumas mažėja, didžiausias užsienio žaidėjas – Lenkija – išlieka stabilus, o kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys, ypač Rumunija ir Lietuva, didina savo buvimą rinkoje.
Tai rodo, kad net ir silpnesnės paklausos sąlygomis konkurencija Vokietijos kelių transporto rinkoje išlieka intensyvi, o jėgų balansas tarp Europos vežėjų pamažu keičiasi.
