Sprendimą 2026 m. sausio 11 d. priėmė Tribunale di Milano, nagrinėjęs 14 Italijos vežėjų ieškinius prieš „Iveco“, „Scania“, DAF ir MAN. Byla yra platesnio kolektyvinio proceso, kurį inicijavo CNA Fita, dalis.
Teismas nustatė, kad 141 vidutinės ir sunkiosios klasės sunkvežimiui, įsigytam 1997–2011 m. kartelio laikotarpiu, buvo taikyta 8 proc. permoka.
Be to, dar 6 transporto priemonėms, įsigytoms netrukus po kartelio pabaigos, priteista 4 proc. kompensacija, pripažįstant vadinamąjį „užsitęsusio poveikio“ efektą – situaciją, kai dirbtinai iškreiptos kainos išlieka ir po formalaus pažeidimo.
Prie kompensacijos taip pat priteistos palūkanos ir indeksavimas, todėl galutinės sumos vežėjams reikšmingai padidėja.
Iki šiol Italijos teismuose dažnai buvo taikomi apytikriai, teisingumo principu pagrįsti dydžiai, neretai apsiribojantys apie 5 proc.
Milano teismas pasirinko kitą kelią – rėmėsi teismo paskirtų ekonominių ekspertų analize, o ne automatiniu procentu. Tai daro sprendimą ypač svarbų kaip precedentą.
Europos kontekste:
- 8 proc. – daugiau nei dažniausiai priteisiama konservatyviuose vertinimuose,
- bet mažiau nei kai kuriuose pavieniuose sprendimuose Ispanijoje ar Pietų Italijoje.
Esminiai teisiniai principai, naudingi vežėjams
Teismas aiškiai suformulavo kelias svarbias taisykles:
- ES Komisijos sprendimas patvirtina kartelio egzistavimą, bet ne žalos dydį.
- Argumentai dėl permokos perkėlimo klientams buvo atmesti.
- Mokesčių lengvatos negali mažinti atlygintinos žalos.
Nors sprendimas tiesiogiai taikomas tik 14 įmonių, CNA Fita nurodo, kad su susijusiais ieškiniais Italijoje gali būti susiję apie 3 tūkst. vežėjų.
Vidutinė kompensacija gali siekti apie 13 tūkst. eurų už vieną sunkvežimį (įskaitant palūkanas), priklausomai nuo pirkimo kainos ir įsigijimo laiko.
