Sunkvežimių gamintojai spaudžia ES: konkurencija vyksta ne tik kaina

Nauja T&E analizė rodo, kad pasirinkus naujo rinkos dalyvio elektrinį sunkvežimį vietoje panašaus įsitvirtinusio Europos gamintojo modelio bendrosios nuosavybės sąnaudos (angl. total cost of ownership, TCO) tam tikromis sąlygomis gali būti mažesnės.

T&E modeliuojamu Vokietijos vežėjo atveju, įskaičiavus transporto priemonės likutinę vertę, TCO sumažėtų nuo 0,63 iki 0,55 Eur/km. Organizacijos skaičiavimais, per penkerius metus skirtumas galėtų siekti beveik 43 tūkst. Eur vienam sunkvežimiui.

Analizė paskelbta tuo metu, kai tokie gamintojai kaip „BYD“, „Tesla“, „Sany“, „Windrose“ ir „SuperPanther“ siekia plėsti veiklą Europoje. Jie konkuruoja su ilgą laiką Europos rinkoje veikiančiomis grupėmis ir gamintojais „Daimler Truck“, „Volvo Group“, „Traton“, „DAF“ bei „Iveco“.

T&E atkreipia dėmesį, kad net palyginti nedidelis sąnaudų skirtumas gali būti reikšmingas krovinių vežimo rinkoje. Organizacijos vertinimu, tipinė sektoriaus pelno marža siekia apie 1,5–2 proc.

Pagal dalį techninių rodiklių naujokai nebeatsilieka

Konkurencinį spaudimą lemia ne vien sunkvežimių kaina. T&E užsakytame techniniame palyginime vertintas modelių nuvažiuojamas atstumas, naudingoji apkrova, įkrovimo galimybės ir energijos vartojimo efektyvumas.

Analizės rezultatai rodo, kad naujų rinkos dalyvių modeliai pagal dalį svarbiausių parametrų jau gali konkuruoti su įsitvirtinusių Europos gamintojų transporto priemonėmis.

Palyginus panašius 4×2 vilkikus, naujų gamintojų modelių deklaruojamo nuvažiuojamo atstumo vidurkis siekė apie 555 km, o įsitvirtinusių Europos gamintojų – apie 515 km. Naujų rinkos dalyvių modelių nominali naudingoji apkrova taip pat buvo šiek tiek didesnė, o vidutinė maksimali įkrovimo galia – aukštesnė.

Vis dėlto šie vidurkiai neparodo visų konkrečių modelių skirtumų, o gamintojų deklaruojami techniniai parametrai nebūtinai tiesiogiai atspindi rezultatus skirtingomis realiomis eksploatavimo sąlygomis.

Europos gamintojai taip pat išlaiko svarbų konkurencinį pranašumą – plačiai išplėtotus pardavimo, techninės priežiūros ir serviso tinklus. Naujų rinkos dalyvių transporto priemonių prieinamumas, aptarnavimo infrastruktūra ir paslaugų ekosistemos brandumas Europoje vis dar gerokai skiriasi.

Nauji konkurentai Europoje – jau ne ateities scenarijus

Konkurencija susijusi ne tik su modeliais, kurie Europos rinką turėtų pasiekti dešimtmečio pabaigoje. Kai kurie nauji rinkos dalyviai transporto priemones Europoje jau siūlo arba pradeda jų gamybą regione.

Kinijos „SuperPanther“ elektrinio sunkvežimio „eTopas 600“ serijinė gamyba pradėta Steyre, Austrijoje. „DHL Freight“ šį modelį anksčiau bandė Austrijoje.

„eTopas 600“ montuojamas 621 kWh talpos akumuliatorius. Gamintojo duomenimis, vilkikas gali nuvažiuoti iki 560 km, o naudojant dvi CCS2 jungtis maksimali bendra įkrovimo galia gali siekti 660 kW.

T&E analizėje tarp Europos rinkoje jau veikiančių arba į ją žengiančių naujų konkurentų taip pat minimi „BYD“, „Tesla“, „Sany“, „Windrose“ ir „Sinotruk“.

Elektrinių sunkvežimių dalis didėja

Naujų gamintojų plėtra sutampa su augančiais nulinės taršos sunkvežimių pardavimais Europoje.

T&E duomenimis, 2025 m. nulinės taršos sunkvežimiai sudarė 5,6 proc. visų Europoje parduotų sunkvežimių. Kai kuriose pirmaujančiose rinkose – Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje – elektrinių modelių dalis siekė apie 16–18 proc.

Auganti rinka suteikia galimybių ne tik tradiciniams Europos gamintojams, bet ir naujiems konkurentams, siekiantiems įsitvirtinti regione sparčiai keičiantis sunkiojo transporto technologijoms.

24–31 proc. rinkos dalis – scenarijus, o ne garantija

Vienas ryškiausių T&E analizės skaičių – galimas naujų gamintojų rinkos dalies augimas iki 2030 m.

Organizacijos skaičiavimais, nauji rinkos dalyviai galėtų užimti 24–31 proc. Europos elektrinių sunkiasvorių sunkvežimių rinkos. Tačiau šis vertinimas grindžiamas svarbia prielaida – kad gamintojai įgyvendins savo viešai paskelbtus gamybos ir eksporto tikslus.

Todėl 24–31 proc. rodiklis labiau parodo paskelbtų plėtros planų mastą, o ne garantuotą būsimos rinkos dalies prognozę.

Realią naujų gamintojų plėtrą lems ne tik transporto priemonių techninės charakteristikos ir įsigijimo kaina. Svarbūs bus serviso tinklai, atsarginių dalių prieinamumas, finansavimo sąlygos, likutinė vertė, realios eksploatacijos patikimumas ir vežėjų pasitikėjimas naujais prekių ženklais.

Realias kainas palyginti vis dar sudėtinga

Neapibrėžtumo išlieka ir vertinant kainų skirtumus. Kai kurie nauji rinkos dalyviai paskelbė ambicingus Europos rinkos planus, tačiau skirtingų gamintojų realias sandorių kainas tiesiogiai palyginti sudėtinga.

Galutinę vežėjo mokamą kainą gali keisti transporto priemonės komplektacija, finansavimo sąlygos, nuolaidos, techninės priežiūros sutartys ir kiti komerciniai veiksniai.

Dėl to vien katalogo kainos nepakanka ekonominiam konkurencingumui įvertinti. Vežėjams svarbios visos transporto priemonės naudojimo laikotarpio sąnaudos, įskaitant energiją, techninę priežiūrą, finansavimą ir likutinę vertę.

T&E taip pat teigia, kad ES sunkvežimiams taikomų CO2 standartų švelninimas galėtų sulėtinti Europos gamintojų investicijas į elektrines transporto priemones tuo metu, kai dalis užsienio konkurentų tokias investicijas didina.

T&E krovinių transporto ir parkų direktoriaus Stefo Cornelio teigimu, konkurencingi Kinijos ir JAV sunkvežimių modeliai Europos rinkoje jau pasirodė, o daugiau gamintojų rengiasi į ją žengti.

Tai reiškia, kad konkurencija elektrinių sunkvežimių rinkoje vyks ne vien dėl įsigijimo kainos. Vežėjams vis svarbesnis bus techninių parametrų, bendrųjų nuosavybės sąnaudų ir patikimo aptarnavimo derinys.