Svarbiausia trumpai:
- Miuncheno teismas žalos dydį nustatė nagrinėdamas dviejų statybų sektoriaus įmonių ieškinius.
- „MAN“ sunkvežimių atveju žala įvertinta 1–5 proc., „Daimler“ – 3,7–4,2 proc. grynosios kainos.
- Reikalavimas atlyginti žalą dėl vieno 1997 m. įsigyto sunkvežimio atmestas.
- Vertinimas pagrįstas ekspertų atlikta regresine analize.
Sprendimai priimti nagrinėjant dviejų statybų sektoriaus įmonių, kurios 1997–2009 m. pirko sunkvežimius, ieškinius. Tarp įsigytų transporto priemonių buvo „MAN“ ir „Daimler“ sunkvežimių.
Miuncheno I apygardos teismo 37-oji civilinių bylų kolegija visoms transporto priemonėms netaikė vienodo žalos dydžio. Žala įvertinta pagal gamintoją ir sunkvežimio svorio kategoriją.
| Gamintojas | Sunkvežimio kategorija | Nustatytas žalos dydis |
|---|---|---|
| „MAN“ | Sunkiasvoriai | 5 proc. grynosios kainos |
| „MAN“ | Vidutinio svorio | 1 proc. grynosios kainos |
| „Daimler“ | Sunkiasvoriai | 3,7 proc. grynosios kainos |
| „Daimler“ | Vidutinio svorio | 4,2 proc. grynosios kainos |
Teismas patenkino ne visus reikalavimus. Dėl vieno 1997 m. įsigyto sunkvežimio jis nenustatė pakankamos tikimybės, kad kartelis padarė žalą. Abu 2026 m. spalio 21 d. priimti sprendimai dar nėra įsiteisėję ir gali būti apskųsti.
Žalos dydį padėjo nustatyti ekspertų analizė
Sunkvežimių kartelio bylose sudėtingiausia paprastai būna ne įrodyti patį susitarimą, o nustatyti jo poveikį konkretaus sunkvežimio kainai. Europos Komisijos 2016 m. ir 2017 m. sprendimai patvirtina gamintojų dalyvavimą kartelyje, tačiau savaime neatskleidžia, kokią žalą patyrė kiekvienas pirkėjas.
Miuncheno teismas daugiausia rėmėsi dviejų konkurencijos ekonomikos ekspertų išvadomis. Nuo 2019 m. jie teismo pavedimu keliose nagrinėtose bylose analizavo kartelio poveikį faktinėms sandorių kainoms. Pasitelkę regresinę analizę, ekspertai siekė atskirti galimą kartelio poveikį nuo kitų sunkvežimių kainas veikusių veiksnių.
Proceso šalys pateikė daug pastabų dėl ekspertų išvadų ir alternatyvių vertinimų. 2025 m. pabaigoje teismas kelias dienas su proceso dalyviais išsamiai nagrinėjo taikytą metodiką bei rezultatus. Galiausiai ekspertų modelis pripažintas tinkamu pagrindu žalai šiose konkrečiose bylose apskaičiuoti.
Sprendimai gali tapti atskaitos tašku kitose bylose
Vokietijoje ilgą laiką buvo sudėtinga nuo bendros išvados apie kartelio poveikį rinkai pereiti prie konkretaus pirkėjo patirtos žalos nustatymo. Šiose bylose Miuncheno teismas žalą išreiškė procentais ir nustatė skirtingus jos dydžius atskiroms transporto priemonių kategorijoms. Tačiau tai nėra universalus modelis, automatiškai taikomas kitose bylose.
Vokietijoje tebenagrinėjama daug su karteliu susijusių reikalavimų atlyginti žalą. Viena didžiausių – „Financialright Claims“ byla, apimanti reikalavimus dėl dešimčių tūkstančių sunkvežimių pirkimo, lizingo ir finansavimo sandorių.
2026 m. gegužę Federalinis Teisingumo Teismas iš esmės leido tokius reikalavimus reikšti per skolų išieškojimo įmones. Kartu jis nurodė, kad itin didelės apimties bylas gali tekti skaidyti į mažesnes dalis, jeigu jų mastas trukdytų tinkamai jas išnagrinėti.
Kaip Miuncheno sprendimai atrodo kitų šalių kontekste?
Miuncheno teismo nustatyti žalos dydžiai mažesni nei kai kuriose ankstesnėse kitų Europos valstybių bylose. Vis dėlto pagal juos negalima sudaryti paprasto kompensacijų reitingo: skiriasi ieškovai, gamintojai, pirkimo laikotarpiai, transporto priemonės ir ekonominiai įrodymai.
| Teismas / byla | Nustatytas žalos arba kompensacijos dydis |
|---|---|
| Miunchenas, 2026 m. | 1–5 proc. |
| Milanas, 2026 m. | 8 proc.; daliai sunkvežimių, įsigytų pasibaigus kartelio veiklai, – 4 proc. |
| Bordo, 2025 m. | Daugiau kaip 7,7 tūkst. Eur už nustatytas sąlygas atitinkančią transporto priemonę |
| Kaseresas, 2020 m. | 16,35 proc. |
| Pontevedra | Apie 9 proc. |
| Mursija | 20,7 proc. konkrečioje byloje |
Italija: Milane žala įvertinta 8 proc.
2026 m. sausį Milano teismas priėmė sprendimą dėl 14 Italijos transporto įmonių ieškinių bendrovėms „Iveco“, „Scania“, „DAF“ ir „MAN“. Dėl 141 vidutinio svorio ir sunkiasvorio sunkvežimio, įsigyto kartelio veiklos laikotarpiu, teismas nustatė 8 proc. pirkimo kainos dydžio žalą.
Šešiems sunkvežimiams, įsigytiems jau formaliai pasibaigus kartelio veiklai, nustatytas 4 proc. žalos dydis. Teismas atsižvelgė į galimybę, kad kainų iškraipymai galėjo išlikti ir vėliau. Kaip ir Miuncheno bylose, svarbų vaidmenį atliko teismo eksperto ekonominė analizė.
Prancūzija: daugiau kaip 7,7 tūkst. Eur už transporto priemonę
2025 m. spalį Bordo komercinis teismas priėmė pirmąjį Prancūzijoje vežėjams palankų sprendimą sunkvežimių kartelio žalos atlyginimo byloje. Jis įpareigojo „Daimler“ sumokėti daugiau kaip 7,7 tūkst. Eur už kiekvieną nustatytas sąlygas atitinkančią transporto priemonę. Vežėjams atstovaujanti advokatų kontora tuomet teigė, kad pateikta ekonominė analizė rodė maždaug 9 proc. permoką.
Šios sumos negalima tiesiogiai lyginti su Miuncheno teismo nustatytais procentiniais dydžiais. Prancūzijos byloje buvo vertinami kiti sandoriai ir kiti įrodymai.
Ispanija: atskirose bylose – nuo 5 iki daugiau kaip 20 proc.
Kai kuriose ankstesnėse Ispanijos bylose teismai nustatė gerokai didesnę žalą. 2020 m. Kasereso teismas nusprendė, kad pirkėjai už sunkvežimius sumokėjo 16,35 proc. daugiau, nei būtų mokėję nesant kartelio. Vienoje Pontevedros byloje kompensacija sudarė apie 9 proc. pirkimo kainos, o konkrečioje Mursijos byloje pripažintas 20,7 proc. kainos padidėjimas.
Tačiau ne visose Ispanijos bylose nustatyti tokie dideli dydžiai. Vienoje Valensijos byloje teismas priteisė 5 proc. pirkimo vertės kompensaciją.
Dėl kokių susitarimų kilo ginčai?
Ginčai dėl žalos atlyginimo kilo po Europos Komisijos sprendimų dėl sunkvežimių gamintojų kartelio. Komisija nustatė, kad 1997–2011 m. didžiausi gamintojai Europos ekonominėje erdvėje koordinavo, be kita ko, vidutinio svorio ir sunkiasvorių sunkvežimių katalogines kainas.
Tyrimas apėmė „MAN“, „Volvo“ / „Renault“, „Daimler“, „Iveco“, „DAF“ ir „Scania“. 2016 m. Komisija skyrė iš viso apie 2,93 mlrd. Eur baudų, o bendrovei „Scania“ 2017 m. atskirai skirta maždaug 880 mln. Eur bauda.
Po šių sprendimų įmonės, kartelio veiklos laikotarpiu pirkusios arba lizingu įsigijusios sunkvežimių, įvairiose Europos valstybėse pradėjo teismuose reikalauti atlyginti patirtą žalą.
Ką Miuncheno sprendimai reiškia vežėjams?
Sprendimai nesuteikia automatinės teisės į 5 proc. sunkvežimio kainos kompensaciją. Jie priimti įvertinus konkrečias transporto priemones, gamintojus ir surinktus įrodymus, be to, dar nėra įsiteisėję. Vis dėlto tai gali būti svarbus atskaitos taškas tolesniuose ginčuose dėl žalos dydžio.
Europos teismų praktika tebėra nevienoda. Miuncheno sprendimai dar kartą parodo, kad tokiose bylose svarbu ne tik pagrįsti žalos faktą, bet ir patikimai apskaičiuoti jos dydį konkrečiam pirkėjui.
