Remiantis statistika Europos vairuotojų amžiaus vidurkis yra 45 m., o jaunosios kartos atstovų besirenkančių šią profesiją yra beveik dvigubai mažiau nei išeinančių į pensiją. Didelė konkurencija dėl vairuotojų poreikio neskatina transporto įmonių plačiau žvelgti į vairuotojų trūkumo problemą ir vienytis ieškant ilgalaikių sprendimų, aktyviai įtraukiant politines institucijas ir švietimo įstaigas, populiarinant vairuotojo profesiją ir keičiant visuomenės požiūrį į šios profesijos atstovus. Tad kiekviena įmonė kuria ir įgyvendina individualią strategiją pritraukiant vairuotojus, juos mokinant, išlaikant.
Transporto sektorius klesti
Europoje 71 proc. visų krovinių pervežama kelių transportu. Remiantis vokiečių BAG duomenimis, sunkiasvorio transporto nuvažiuoti kilometrai per pirmą 2017 m. pusmetį vien tik Vokietijoje siekė 25,2 bilijonų kilometrų. Konkurencija transporto ir logistikos sektoriuje tendencingai didėja, todėl didžiosios įmonės ieško būdų, kaip padaryti savo verslą efektyvesniu ir konkurencingesniu, o mažosios sprendžia dilemą, kaip prisitaikyti ir atrasti savo nišą rinkoje.
Geopolitinė situacija, auganti Europos ekonomika, padidėjęs vartojimas keičia logistines schemas, koncentruodamas didžiąją rytų Europos vežėjų parko dalį vakarų Europoje.
Naujų vilkikų daugėja, vairuotojų – ne
Vokietijoje, 2017 m. pirmojo pusmečio duomenimis, 42 proc. krovinių srauto buvo pervežta kitų šalių registacijos vilkikais. Panaši situacija stebima ir kitose senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Vairuotojų trūkumo problema, plačiai nagrinėta pastarąjį dešimtmetį, tapo dar aktualesnė paskutiniais metais augant rytų Europos vežėjų auto parkams.
Tarkime Lietuvos vežėjai praėjusiais metais įregistravo 16,5 proc. daugiau naujų vilkikų nei 2016 m. Vairuotojų poreikio jau seniai neįmanoma užpildyti esamu lietuvių vairuotojų kiekiu, todėl visos didžiųjų vežėjų pajėgos sukoncentruotos į vairuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimą ir įdarbinimą.
Sudėtingos įdarbinimo procedūros dideliu iššūkiu tampa mažoms vežėjų įmonėms, didžiosios neturi kito pasirinkimo kaip tik prisitaikyti prie esamo proceso, jį kuo skubiau įvaldyti, kad nepritruktų reikalingos darbo jėgos numatytai plėtrai pasiekti.
Nuotr. Trans.INFO
Šiuolaikinės tolimųjų reisų vairuotojų kvalifikacijos
Tačiau išsprendus vairuotojų įdarbinimo klausimą, procesas nesustoja. Bendraujant su kolegomis vežėjais ir klientais galima apibendrinti, kad visi susiduria su problema dėl žemos vairuotojų kvalifikacijos.
Labai klaidinga, ypač vyresnio amžiaus vairuotojų tarpe vyraujanti nuomonė, kad išmokti vairuoti, tai tas pats kaip dviračiu važiuoti. Vieną kartą išmokai ir mokėsi visam gyvenimui.
Šiuolaikinėje logistikoje vairuotojas turi gebėti atlikti daugiau funkcijų nei tik saugiai pristatyti krovinį. Turimos jo kompetencijos daro įtaką galutinei kaštų eilutei, tarkim vairuotojas išmanantis ir taikantis ekonomiško vairavimo principus, daro tiesioginę įtaką kuro sąnaudoms.
Sparčiai vystosi modernios vilkikų technologijos, išmaniosios daugiafunkcinės programėlės, kuriami įmonių vidiniai procesai orientuoti į nuolatines efektyvumo paieškas, keliami aukšti klientų reikalavimai, ko pasekoje kuriami įvairūs standartai, reikalingos papildomos žinios ir kompetencijos, nuolatinis tobulėjimas. Tad vairuotojas ir kokybiškai atliktas jo darbas tampa neatskiriama sėkmingo galutinio rezultato dalimi.
Siekiant greitesnės ir produktyvesnės naujo vairuotojo integracijos bei norint suvaldyti dėl kompetencijos stokos kylančias rizikas, vežėjų įmonėms tenka investuoti papildomas lėšas į individualų vairuotojo mokymą, instruktorių laiką, finansuoti papildomus kursus, suinteresuoti juos kelti kvalifikaciją.
Visų siekis yra toks pat: turėti paruoštą kokybiškam darbui iniciatyvų komandos narį, turintį puikius vairavimo įgūdžius, išmanantį naujausias technologijas. Kiekvienas darbuotojas jaučiasi geriau gebėdamas atlikti jam patikėtas užduotis.
Ne išimtis ir vairuotojai. Todėl sugebėjus suteikti reikalingas teorines žinias startiniame mokymų procese, įvairių testų pagalba užtikrinus jų įsisavinimą, skiriant laiko praktinių įgūdžių ugdymui pasiekiame dvigubos naudos: turime laimingesnį, labiau savimi pasitikintį vairuotoją, kuris su vadybininku sudaro gerą komandą ir sėkmingai vykdo jam formuojamas užduotis.
Svarbu ne tik pritraukti ir integruoti į darbą naujus vairuotojus, bet ir išlaikyti esamus, patirtį sukaupusius darbuotojus. Statistika rodo, kad vairuotojai nėra itin lojalūs savo darbdaviui.
Nuotr. Trans.INFO
Galima apibendrinti pagrindines išėjimo priežastis:
1. Didesnis darbo užmokestis
Dažnai girdima išėjimo priežastis yra siūlomas didesnis darbo užmokestis. Šis argumentas nebūtinai yra melagingas, bet reikia pripažinti, tikrai ne vienintelis. Remiantis Amerikoje atliktais tyrimais, tik 20 proc. keičiančių darbą vairuotojų, kaip pagrindinį motyvą nurodo nepakankamą užmokestį. Jei pasiaiškintume išėjimo priežastis detaliau, dažnai galima atrasti tam tikrų momentų, situacijų, kurios buvo priežastis pasižvalgyti kito darbo alternatyvos.
2. Ilgas buvimo ne namuose laikas
Populiaresnė nei pinigai išėjimo priežastis yra įvardijamas ilgas buvimo ne namuose laikas. Ši problema tapo itin aktuali, ypač pasikeitus logistinėms schemoms, kai pasikeitė ir dažno vairuotojo darbo pobūdis: trumpi “ratai”, virto 4 – 8 savaičių ir ilgesnėmis kadencijomis.
Dėl šios priežasties įmonės priverstos ieškoti galimybių užtikrinti operatyvų vairuotojų keitimo procesą, laikytis keitimo grafikų, suteikti galimybę praleisti namuose pakankamai laiko. Ir ši priežastis yra svarbesnė, nei keliais procentais didesnis darbo užmokestis.
3. Blogas kolektyvo bendradarbiavimas
Derėtų nepamiršti ir posakio, kad žmonės nepalieka įmonių, bet palieka kolegas, vadovus. Vairuotojas dirba komandoje su jį koordinuojančiu vadybininku, kuris ir yra pagrindinis jo kontaktas su įmone. Pats darbo pobūdis transporte yra problematiškas, tad labai svarbi sudedamoji šiame tandeme tampa abipusis gebėjimas valdyti stresines situacijas ir konfliktus.
Pati darbo specifika diktuoja, kad vairuotojo ir vadybininko charakteriai ir elgesio modeliai yra skirtingi. Vadybininkas dažniausiai yra ekstravertas, prisitaikantis greitai besikeičiančioje aplinkoje, gerai jaučiasi dirbdamas be didelių struktūrų ar taisyklių.
Vairuotojai dažnai pasižymi uždaresniu būdu. Jie praleidžia daug laiko su savimi, sunkiai priima kritiką, jiems reikalinga aiški pastovesnė struktūra, jie lėčiau prisitaiko prie pokyčių. Dažniausiai vadybininkas ir vairuotojas bendrauja susirašinėdami, todėl kyla bendravimų sunkumų, nes vienas ar kitas gali savaip interpretuoti gautą tekstą, intonaciją.
Vairuotojams sunku tiesiog vykdyti nurodymus, ypač jei jie negauna papildomos informacijos, paaiškinimo, kodėl duodami tam tikri nurodymai. Reikia pripažinti, kad tiek vairuotojų, tiek vadybininkų tarpe pasitaiko ryškių asmenybių. Kartais pakeitus vieną tandemo narį, t.y. pakeitus tiesioginį vadybininką, išsisprendžia dauguma problemų: vairuotojas vykdo jam patikėtas užduotis, kolegiškai bendrauja, pateikia reikalingą informaciją. Tad nenuostabu, kad didžiosios užsienio vežėjų įmonės jau taiko praktikoje metodikas, kai dar prieš sudarant tokias komandas atliekamas asmenybių suderinamumo testas, tokiu būdu parenkant efektyviausiai tarpusavyje galinčius dirbti vairuotoją ir vadybininką.
4. Nepateisinti lūkesčiai
Dar viena dažnai pasitaikanti išėjimo iš darbo priežastis, yra teiginys, kad įmonė nepateisino lūkesčių. Kaip ir bet kurioje kitoje pozicijoje, vairuotojams svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, suprasti kas iš jo pusės daroma teisingai, ką derėtų koreguoti, išmokti, siekiant užbėgti už akių galimoms problemoms, galinčioms tapti kliūtimi sėkmingai tolimesnei karjerai įmonėje.
Vadybininkai dažnai siekia apsiriboti darbinės informacijos apsikeitimu, o tuo tarpu vairuotojai nori būti išklausyti, suprasti, įvertinti. Žinoma, kad geriausias rezultatas pasiekiamas, kai vairuotojas ir vadybininkas sugeba konstruktyviai bendrauti, orientuotis į rezultatą, valdyti emocijas ir operatyviai spręsti problemas. Vairuotojai nori jaustis įmonės dalimi, kad į jų nuomonę ir idėjas būtų įsiklausoma.
Jau pastebima tendencija, kad keičiasi darbdavių požiūris į vairuotojus.
Pasitelkiamos marketinginės strategijos populiarinant šią profesiją, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį. Tačiau tai individualios atskirų įmonių iniciatyvos. Žiūrint iš efektyvumo perspektyvos geresnių rezultatų ugdant vairuotojus, sprendžiant jų trūkumo klausimą, populiarinant šią specialybę būtų galima pasiekti visiems apjungiant savo idėjas ir pastangas, aktyviai įsitraukus vežėjų asociacijoms ir valstybinėms institucijoms.
Nuotr. Trans.INFO