Straipsnis išverstas mašininiu būdu
Susitarimu, sudarytu 2022 m. birželio 29 d. po Rusijos invazijos į Ukrainą, Ukrainos vežėjams leidžiama įvažiuoti į ES šalis be anksčiau galiojusių leidimų. Jo galiojimas dar kartą pratęstas – šį kartą iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Tai dar vienas pratęsimas, nes pirminis susitarimas baigė galioti praėjusiais metais. 2024 m. birželio 20 d. susitarimas buvo pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d., numatant automatinį pratęsimą šešiems mėnesiams, nebent viena iš šalių bent prieš tris mėnesius pareikštų prieštaravimą ir pateiktų aiškių įrodymų, kad jos kelių transporto rinka bus labai sutrikdyta, primena Europos Komisija.
Praėjusiais metais pratęsiant susitarimą, į jį buvo įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama, kad valstybės narės veiksmingiau užtikrintų jo vykdymą. Taip pat buvo įtraukti mechanizmai, skirti kovoti su rinkos iškraipymais, kuriuos ypač pajuto Ukrainos kaimyninės šalys, įskaitant Lenkiją. Iš tiesų, dėl padidėjusio Ukrainos vežėjų dalyvavimo Lenkijos rinkoje konkurencija tapo aštresnė, o Lenkijos transporto įmonių verslo sąlygos – sudėtingesnės. Tai savo ruožtu tapo daugybės Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vengrijos ir kitų šalių transporto pramonės atstovų protestų priežastimi.
Europos Komisijos skaičiavimais, įsigaliojus ES ir Ukrainos susitarimui, kelių transporto importas iš šios šalies į Bendriją išaugo 42 proc. pagal kiekį ir 28 proc. pagal vertę. Savo ruožtu eksportas kelių transportu iš ES į Ukrainą išaugo 37 proc. apimtimi ir 50 proc. verte.
Briuselio skaičiavimais, kiekvieną mėnesį į ES eksportuojama dar 200 000 tonų prekių. Panašus ir iš Bendrijos šalių į Ukrainą eksportuojamų krovinių kiekis. Toks prekybos apimčių padidėjimas patvirtino susitarimo veiksmingumą ir buvo naudingas abiejų šalių ekonomikai.
Iš pradžių pradėtas taikyti siekiant sušvelninti dėl Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje prarastų transporto maršrutų ir rinkų poveikį, šis susitarimas yra labai svarbus remiant solidarumo koridorius tarp ES ir Ukrainos, palengvinant pagrindinių prekių, pavyzdžiui, degalų ir humanitarinės pagalbos, gabenimą, o Ukrainos eksportui, pavyzdžiui, grūdams, rūdai ir plienui, suteikiant galimybę patekti į ES ir už jos ribų.
