Tachografai furgonuose keičia rinką: vežimų kainos Europoje išaugo

Pirmosiomis savaitėmis po naujų taisyklių įsigaliojimo kainų šuolis buvo dar didesnis. „BdKEP“ teigimu, kai kur tarifai buvo išaugę 100–200 proc. ir daugiau, tačiau tai buvo laikinas rinkos šokas, kurį sustiprino nepakankamas reikalavimams parengtų transporto priemonių skaičius.

Dabar, tachografus sumontavus daugiau automobilių, transporto pasiūla pamažu atsigauna. Vis dėlto asociacija prognozuoja, kad ankstesnis kainų lygis nebegrįš – ilgalaikės veiklos sąnaudos šiame segmente išliks didesnės.

Ilgi reisai tapo gerokai lėtesni

Didžiausias naujų taisyklių poveikis jaučiamas skubiuose ilgo nuotolio vežimuose.

Pramonėje cituojamas skaičiavimas rodo, kad 1,5 tūkst. km maršrutas, kurį anksčiau vienas vairuotojas galėjo įveikti maždaug per 27,5 valandos, dabar, taikant vairavimo ir poilsio reikalavimus, gali užtrukti ilgiau nei 42 valandas. Taigi kelionės trukmė pailgėja daugiau kaip 14 valandų.

Jeigu užsakovui būtinas ankstesnis pristatymo terminas, vežėjui gali tekti skirti antrą vairuotoją. Tačiau tai smarkiai padidina reiso savikainą ir keičia visą skubių siuntų ekonominį modelį.

Būtent greitis ilgą laiką buvo vienas pagrindinių 2,5–3,5 t segmento pranašumų. Furgonai galėjo gabenti palyginti nedidelius krovinius ilgais maršrutais greičiau ir lanksčiau nei sunkusis kelių transportas. Nuo liepos 1 d. ši persvara gerokai sumažėjo.

Tachografas – dar keli tūkstančiai eurų vienam automobiliui

Vežėjams teko ne tik keisti darbo organizavimą, bet ir investuoti į pačias transporto priemones. „BdKEP“ cituojamais duomenimis, vieno automobilio aprūpinimas tachografu kainuoja apie 3,5–4,7 tūkst. eurų.

Dideliems parkams tai reiškia reikšmingas papildomas investicijas, prie kurių dar prisideda vairuotojų darbo organizavimo, administravimo ir ilgesnių reisų sąnaudos. Rinkos sukrėtimą vasaros pradžioje sustiprino ir tai, kad dalis įmonių naujoms taisyklėms pasirengė per vėlai.

Gegužės viduryje atliktoje apklausoje tik 27,7 proc. įmonių teigė esančios visiškai pasirengusios naujai tvarkai, o 46,5 proc. savo pasirengimą vertino neigiamai. Tuo metu 88 proc. automobilių dar reikėjo papildomai aprūpinti tachografais.

Birželį padėtis jau buvo geresnė: „Kienzle Automotive“ apklausoje 78 proc. respondentų nurodė esantys gerai arba labai gerai pasirengę. Vis dėlto daugiau kaip trečdalis įmonių dar nebuvo baigusios tachografų montavimo, o 15,6 proc. šių darbų net nebuvo pradėjusios.

Vežėjai ieško alternatyvų 2,5–3,5 t segmentui

Naujos taisyklės jau veikia ir transporto parkų struktūrą. „BdKEP“ pastebi didesnį susidomėjimą automobiliais, kurių bendroji masė nesiekia 2,5 t. Tarp tokių sprendimų minimos ir 2 490 kg transporto priemonės.

Jos gali gabenti mažiau krovinio, tačiau tam tikrose nišose leidžia išlaikyti dalį ankstesnio veiklos lankstumo. Kita dalis vežėjų svarsto priešingą kelią – rinktis sunkesnes nei 3,5 t transporto priemones, pavyzdžiui, 7,5 t sunkvežimius.

Šiame segmente tachografai ir vairavimo bei poilsio reikalavimai jau seniai yra įprasta darbo dalis, o didesnio automobilio sąnaudas galima paskirstyti didesniam krovinio kiekiui. Tačiau toks sprendimas netinka kiekvienam užsakymui. Kai vežamas nedidelis ir skubus krovinys, didesnė transporto priemonė gali būti ekonomiškai neefektyvi.

Todėl būtent 2,5–3,5 t segmentui tenka didžiausias spaudimas. Jis prarado dalį iki šiol turėto pranašumo prieš sunkųjį transportą.

Kai kurios įmonės gali trauktis iš tarptautinių vežimų

„BdKEP“ taip pat fiksuoja atvejus, kai įmonės svarsto visai atsisakyti tarptautinių vežimų lengvaisiais komerciniais automobiliais. Priežastys – ne tik tachografų montavimo išlaidos, bet ir papildoma administracinė našta, ilgesnė reisų trukmė bei mažesnis per dieną nuvažiuojamas atstumas.

Dalis užsakymų gali persikelti pas dalinių krovinių vežėjus, kurie ir iki šiol veikė pagal sunkiajam kelių transportui taikomas vairavimo ir poilsio taisykles.

Vis dėlto ne visas skubias siuntas galima perkelti į tokį modelį. Kai klientui svarbus itin trumpas pristatymo laikas ir minimalus perkrovimų skaičius, lengvasis komercinis transportas išlieka sunkiai pakeičiamas.

Pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vežėjams

Nors pirmuosius rinkos pokyčius šiuo metu daugiausia apibendrina Vokietijos sektoriaus organizacijos, naujos taisyklės galioja visoje ES ir tiesiogiai paliečia ir Lietuvos įmones, kurios 2,5–3,5 t furgonais vykdo tarptautinius reisus.

Lietuvos vežėjams ypač aktualūs ilgi maršrutai į Vokietiją, Prancūziją, Beniliukso šalis ar kitus Vakarų Europos regionus. Tokiuose reisuose vairavimo ir poilsio režimas turi tiesioginę įtaką ne tik darbo organizavimui, bet ir pristatymo terminui bei galutinei paslaugos kainai.

Be to, Vokietija dėl savo geografinės padėties yra viena pagrindinių tranzito šalių tarp Vidurio ir Rytų Europos bei Vakarų rinkų, todėl būtent ten naujų reikalavimų laikymasis tikrinamas itin aktyviai.

Liepos 1 d., pirmąją naujos tvarkos dieną, Vokietijos pareigūnai A7 automagistralėje netoli Kirchheimo sustabdė tris lengvuosius komercinius automobilius, kuriuose nebuvo privalomų tachografų. Transporto priemonėms neleista tęsti kelionės, kol trūkumai nebuvo pašalinti.

Rinka dar tik ieško naujos pusiausvyros

Praėjus dviem mėnesiams po reformos įsigaliojimo jau aišku, kad pokytis neapsiribojo vien tachografo sumontavimu.

Vežėjai turi perskaičiuoti reisų trukmę, keisti vairuotojų darbo grafiką, peržiūrėti kainodarą ir kai kuriais atvejais net spręsti, ar dabartinė transporto priemonė apskritai tebėra tinkama konkrečiam verslo modeliui.

„BdKEP“ vadovo Andreaso Schumanno vertinimu, tarptautinių lengvųjų vežimų kainos šiuo metu yra 35–80 proc. didesnės. Vis dėlto šis intervalas nėra paremtas viešai paskelbta statistine studija – asociacija nepateikia nei tyrimo metodikos, nei imties dydžio, todėl jo negalima laikyti visos rinkos vidurkiu.

Tačiau pati kryptis jau aiški: ankstesnis lengvojo tarptautinio transporto pranašumas – galimybė vienam vairuotojui itin greitai įveikti didelius atstumus – sumažėjo. Tai reiškia didesnes sąnaudas, ilgesnius pristatymo terminus ir spaudimą vežėjams ieškoti naujų veiklos modelių.