52 proc. „Deloitte“ apklaustųjų įmonių baiminasi, kad Vokietija gali prarasti savo, kaip pirmaujančios verslo vietos, statusą. 58 proc. apklaustųjų jau yra įsitikinę, kad per artimiausius trejus metus šalis nebebus tokia patraukli vieta įsikurti verslui.
Paklausti, kurios vietos verslo atžvilgiu šiandien patrauklesnės už Vokietiją, respondentai dažniausiai nurodė Šiaurės Ameriką (56 proc. atsakymų), Rytų Europą (46 proc.) ir Pietryčių Aziją (29 proc.). Toliau buvo išvardijamos tokios šalys kaip Indija, Pietų Amerika, Kinija, kitos Azijos šalys ir Artimieji Rytai.
Kalbant apie dažniausiai minimas valstybes, kurios yra pagrindinės Vokietijos konkurentės pagal investicijų vietą, sąraše atsirado: JAV, Lenkija, Vietnamas, Indija, Brazilija, Kanada ir Turkija.
Taigi, nieko keisto, kad net 45 proc. apklaustųjų baiminasi Vokietijos – didžiausios Europos eksportuotojos – deindustrializacijos.
Apklausą surengė „Deloitte“, padedant Vokietijos pramonės federacijai BDI ir tarptautinei logistikos paslaugų asociacijai ISLA, ir ji buvo atlikta tarp 121 pramonės sektoriaus įmonių tiekimo grandinės vadovo.
Tiekimo grandinės neigiamai veikia įmones
53 proc. apklaustų Vokietijos įmonių teigia, kad tiekimo grandinių sutrikimai turi reikšmingą arba labai reikšmingą poveikį jų veiklai. Tik 13 proc. mano, kad poveikis yra nedidelis arba jo visai nėra.
Be to, 60 proc. teigia, kad tiekimo grandinės problemos turi didelę arba labai didelę įtaką sektoriui, kuriame veikia apklausiama įmonė – tai viršija įmonių suvokimą apie šių sutrikimų poveikį jų pačių veiklai.
Pagrindinės sritys, kuriose respondentai jaučia problemas, susijusias su tiekimo grandinėmis, yra: žaliavų trūkumas, komponentų trūkumas ir kainų lygis. Kalbant apie problemas, susijusias su žaliavų prieinamumu, 39 proc. įmonių pastebi reikšmingą ar nežymų padidėjimą. Komponentų trūkumo atveju – 50 proc., o kalbant apie kainų lygį, jų padidėjimą mato net 77 proc.
Nors 27 proc. įmonių pastebi, kad jų pajamos mažėja, o 39 proc. – kad didėja, būtent šis rodiklis neatspindi įmonių problemų susidūrus su tiekimo grandinių sutrikimais. Net 52 proc. apklaustųjų mano, kad spaudimas tiekimo grandinėms turi neigiamos įtakos jų pelningumui. Poveikį įmonių finansinei būklei kur kas labiau jaučia mažos ir vidutinės, nei didesnės įmonės.
Brangiai kainuojanti energetikos politika
Paklausus apie įvairių veiksnių įtaką jų veiklai tiekimo grandinių valdymo kontekste pastaruoju metu, Vokietijos įmonių atsakymas nustebino. Net 78 proc. įmonių teigia, kad energetikos politika turi didelę arba labai didelę įtaką jų verslui ir tai buvo dažniausiai nurodomas neigiamas veiksnys. Antroje vietoje atsirado augančios kainos ir infliacija (76 proc.), trečioje – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (63 proc.).
Karas Ukrainoje dideliu ar labai reikšmingu mastu palietė tik 57 proc. Vokietijos įmonių. Apie COVID-19 pandemiją jau mažai kas prisiminė – ją nurodė 24 proc. apklaustųjų.
Nuosaikus optimizmas
Deja, apklausoje dalyvavę Vokietijos verslininkai į ateitį žvelgia nelabai optimistiškai. Daugiau nei pusė (56 proc.) mano, kad spaudimas tiekimo grandinėms pirmąjį šių metų pusmetį nesumažės ir išliks stiprus.
Be to, net 46 proc. apklaustųjų teigia, kad tiekimo grandinių dalinio ar visiško žlugimo rizika yra didesnė nei anksčiau. Tik 23 proc. respondentų tikisi, kad pasaulinės tiekimo sistemos žlugimo grėsmė sumažės.
Per ateinančius metus 55 proc. tikisi, kad padėtis pasaulio tiekimo logistikoje pasikeis į gerąją pusę, 23 proc. nesitiki pokyčių, o 22 proc. teigia, kad padėtis dar blogės. Kalbant apie 2–3 metų perspektyvą, 64 proc. tikisi pagerėjimo, 14 proc. nesitiki pokyčių, o 22 proc. – pablogėjimo.
Globalizacijos ar globalizacijos tendencijų nuosmukio kontekste Vokietijos logistikos ekspertai mano, kad per artimiausius 24 mėnesius pasaulis taps mažiau tarpusavyje susijęs. Taip mano 47 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 32 proc. mano, kad globalizacija progresuos dar stipriau.
