Vis didėjantis arklių transporto priemonių judėjimas miestų gatvėse kėlė gyventojams daug nepatogumų. Arklių mėšlas, kuris traukė spiečius musių, nelaimingi atsitikimai ir galiausiai arklių kanopų triukšmas daužant į akmeninę dangą skatino eksperimentuoti su naujomis transporto priemonėmis.
Turtingoje Prancūzijoje pirmoji autobusų linija atidaryta 1897 m. balandžio mėn. Trys garo omnibusai „Scott” su priekabomis (kiekvienas talpino daugiau nei 40 keleivių) kursavo tarp Curbevoie ir Colombes. Transporto priemonės per 4 valandas sudegindavo 200 kg kokso ir sunaudodavo 600 litrų vandens. Maršrutas buvo padalintas į 3 dalis ir kiekvienos dalies bilieto kaina buvo 15 santimų pirmoje klasėje ir 10 antroje. Per pirmus keturis mėnesius bendrovės paslaugomis pasinaudojo 175 tūkst. keleivių, tačiau po keturiolikos mėnesių ji bankrutavo.
Autobusų linija
Kitos tokio tipo iniciatyvos teko laukti iki 1901 m., kai Normandijoje, netoli Havro, kur pradėjo veikti autobuso linija, kurią finansavo kunigaikštis De Dion. 2 cilindrų, 15 AG su benzininiu varikliu autobusas talpino šešiolika keleivių ir 300 kg bagažo. Konduktorius uždirbo 60 santimų per valandą. Pati transporto priemonė kainavo 13 tūkst. aukso frankų.
Nuo 1906 m. birželio vidurio prasidėjo reguliari autobusų komunikacija Paryžiuje. Veikianti nuo tų pačių metų autobusų bendrovė „Messagieres de Barcelonette“ eksploatavo penkis 16-os vietų autobusus įvairiais maršrutais aplink Provanso Barcelonettes.
Kiekvieną dieną automobiliai susidurdavo su problemomis
Po autobusų ratais atsidurdavo naminiai augintiniai, lūždavo lingės, gesdavo magneto. Guminiai ratai labai greitai dildavo važiuojant nelygiais keliais. Po pirmojo pusmečio veiklos naujos sąskaitos už ratus kirto 2400 frankų ribą, už benziną 925 frankus, už variklių ir pavarų alyvą 800 frankų.
Vežėjas išgyveno dėl bendradarbiavimo su PLM geležinkeliu. Keleivių skaičius augdavo ir 1912 m., bendrovė turėjo 12 autobusų markių „Berliet” ir „Renault”, kursuojančių dviejuose maršrutuose, tame tarpe vienas iš jų sezoninis.