Iki karo 75 proc. Ukrainos eksporto vyko per jūrų uostus. Šiuo metu eksporto kroviniai pervežami keliais, geležinkeliais ir trimis uostais prie Dunojaus (Ust-Dunaiskis, Izmailas, Reni), rašo epravda.eu. Pasak infrastruktūros viceministro Jurijaus Vaskovo, šie maršrutai užtikrina iki 35 proc. Ukrainos eksporto ir importo krovinių pervežimo poreikio.
Nuo karo pradžios Dunojaus uostuose krova išaugo keturis kartus – iki 850 tūkst. tonų. Tačiau tai tik 15 proc. krovos galimybių palyginti su taikos metu. Vaskovo teigimu, apskritai upių uostai gali eksportuoti-importuoti ne daugiau kaip 10 proc. iki šiol jūra gabenamos apyvartos, t. y. iki 15 mln. tonų per metus.
Iš upių uostų kroviniai upe siunčiami į Rumuniją į Konstancos uostą, iš kur jūra gabenami į kitas šalis. Iš Rumunijos uosto jau išplaukė pirmieji trys laivai su ukrainietiškais grūdais.
Artimiausiu metu taip pat tikimasi eksporto iš Bulgarijos Varnos uosto ir Lietuvos Klaipėdos uosto (vakar bandomasis „LTG Cargo“ traukinys iš Ukrainos atvyko į Kauno intermodalinį terminalą). Dėl to balandį, palyginti su kovo mėn., žemės ūkio produktų eksportas išaugo penkis kartus.
Ukrainos kontroliuojami jūrų uostai veikia tik laivų iškrovimo srityje, siekiant perkrauti grūdus į geležinkelių ir kelių transportą.
Alternatyvūs maršrutai – keliai ir geležinkeliai
Ukraina gabena prekes į Gdanską, Gdynę, Svinouiscį (Lenkija) ir Konstancą (Rumunija) taip pat geležinkeliu. Geležinkeliu pervežtų prekių eksporto apimtys balandį išaugo iki 3,9 mln. tonų, atitinkamai 27,8 proc. Šie kroviniai yra daugiausia rūda, juodieji metalai ir grūdai.
Tačiau sunkumų kyla prie vakarinių sienų, nes Ukrainoje traukiniai važiuoja „plačiu“ bėgiu (1520 mm), o kaimyninėse Europos šalyse (Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje) bėgiai yra „siauri“ (1435 mm). „Ukrzaliznycia“ veiklos direktoriaus Viačeslavo Eremino teigimu, prekės perkraunamos iš vagono į vagoną arba perstatomi konteineriai ar ratų komplektai, dėl ko susidaro spūstys.
Pasak „Ukrzaliznycia“ Komercinio darbo departamento direktoriaus pavaduotojo Valerijaus Tkačiovo, pasienio su Rumunija punkte Vadul-Siret-Dornesti kryptimi, gegužės 10 d. duomenimis, vagonų eilė viršijo 40 dienų.
Europos infrastruktūra tokioms apkrovoms nepasiruošusi, be to, nėra pritaikyta tokiai apimčiai. Šiuo metu nėra pakankamai lokomotyvų, vagonų, pralaidumo, uosto terminalų. Dėl to vyksta derybos dėl laipsniško ukrainietiškų bėgių keitimo europietiškomis.
„Ukrzaliznycia“ taip pat bando derėtis dėl bendrų įmonių-operatorių su Lenkija ir Vokietija steigimo bei galimybės eksportuoti per Kroatijos ir Italijos uostus.
Ukrainos eksportas, be geležinkelių, gabenamas ir sausumos keliais.
Anot infrastruktūros viceministro Mustafos Najemo, dėl to, kad kroviniams į uostus pristatyti vis dar buvo aktyviai naudojamos kelių transporto priemonės, Ukrainoje sunkvežimių netrūksta, rašo epravda.ua.
Tačiau sunkvežimių atveju problemų iškyla pasienyje, nes muitinės infrastruktūra nėra pritaikyta esamam srautui, todėl Lenkijos ir Rumunijos pasienyje susidaro kelių dešimčių kilometrų eilės.
Pasienio kontrolės punktų darbo optimizavimas
Akivaizdu, kad būtina optimizuoti pasienio punktų darbą, nes šiuo metu pasienio infrastruktūra neleidžia greitai patikrinti transporto priemonių.
Visų pirma, pasak Najemo, didžiausiuose sienos kirtimo punktuose būtina pašalinti lengvųjų automobilių srautą ir keleivinį transportą, paliekant tik krovininį. Taip planuojama padaryti, pavyzdžiui, Krakoveco ir Jagodino punkte pasienyje su Lenkija.
Kitas būdas – padidinti kelių kontrolinių punktų pralaidumą.
Pavyzdžiui, kai kurie iš jų turi trijų tonų keliamosios galios ribą. Jei riba būtų padidinta iki 10 tonų, jie galėtų sunkvežimius praleisti. Kai kuriose vietose keliamoji galia gali būti padidinta iki 20 tonų.
„Anksčiau vyriausybė davė žalią šviesą Rumunijos pasienyje atidaryti du sienos kirtimo punktus: Djakovcų ir Krasnoilsko. Norint juos sukurti, būtina nutiesti privažiavimo kelią. Tai nebus pigu, tačiau įmanoma”, – sako Najemas.
Svarbus dalykas siekiant padidinti tarptautinį kelių transportą yra tai, kad ES šalys Ukrainos vežėjams įvestų „režimus be leidimų“. Susitarimą su ES dėl transporto liberalizavimo ruošiasi pasirašyti taip pat ir Infrastruktūros ministerija.