Lietuvos vežėjai protestuoja prieš Vakarų Europos valstybių sprendimus suvienodinti į jas komandiruojančių vairuotojų atlyginimus. Į redakciją kreipėsi tolimųjų reisų vairuotojas, nusprendęs išsakyti ir kitos pusės argumentus. „Ir gerai, kad Rusija užsidarė, ir gerai, kad didina atlyginimus, ir gerai, kad bankrutuos“, – žodžių į vatą nevyniojo jis.
„Kai per žinias pamačiau apie protestą ir paklausiau ką vežėjai kalba, man užvirė kraujas“, – kalbėjo Vidas Stankevičius, jau daugybę metų dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju.
Paskutinėmis gegužės dienomis prie Europos Komisijos atstovybės protestavę vežėjai teigė, kad komandiruojančių vairuotojų atlyginimų suvienodinimui nepritaria nei transporto įmonių savininkai, nei patys vairuotojai – nauji įstatymai trukdys konkuruoti, iškreips rinką ir varys Lietuvos įmones į bankrotą.
Konkurencijai trukdome mes
„Apie kokius konkurencijos ribojimus galima kalbėti?“ – stebėjosi V.Stankevičius. Jis puikiai supranta užsienio šalių siekį suvienodinti komandiruojančių vairuotojų atlyginimus.
Vyras pasakojo, kad pasikeitus Rusijos rinkai ir Rytų Europos vežėjams pradėjus daugiau dirbti Europoje, daugelis susiėmė už galvų.
„Belgai, vokiečiai gauna užsakymą ir skaičiuoja – siūlo tiek, reikia sumokėti už kurą, vairuotojui atlyginimus, mokesčius… Neapsimoka vežti, pelno jokio nėra. O lietuviai, latviai, lenkai, ukrainiečiai su malonumu tokius užsakymus paima ir gauna pelną,“ – pasakojo V.Stankevičius.
Jo teigimu, ne Vakarų Europos vežėjai siekia išstumti mus, o Rytų Europos vežėjai, mokėdami labai nedidelius atlyginimus ir dėl to galintys imtis nepelningų užsakymų, iškreipia rinką.
Vairuotojas mano, kad galbūt viskas būtų kitaip, jeigu atlyginimai tolimųjų reisų vairuotojams būtų mokami „normaliai“ – dabar praktiškai visi jie oficialiai gauna 1,3 minimalios algos, o likusi užmokesčio dalis skaičiuojama dienpinigiais.
Nuotr.: lrytas.lt
Algos – bet kokios
„Visi kalba, kad vairuotojai uždirba labai daug, bet pasižiūrėkite, kaip mums sumokama“, – pasakojo V.Stankevičius, rodydamas pluoštą darbo sutarčių.
Jose oficialusis atlyginimas – 1,3 minimalios algos, nuo kurios yra mokami mokesčiai valstybei, plius dienpinigiai. Dar įdomiau – darbo sutartyje įtvirtinta, kad darbdavys vairuotojui turi mokėti ne mažiau 50 proc. sutartų dienpinigių.
„Tai reiškia, kad aš sutariu, jog man mokės 60 eurų į dieną, grįžusiam iš reiso pagal išdirbtas dienas man priklauso tiek ir tiek pinigų, bet darbdavys gali man sumokėti tiek 100 proc. šitos sumos, tiek 75 proc., tiek 50 proc. Ir būna, kad grįžti, kažkas kažkam nepatinka, su kažkuo susibari ir tau paskaičiuoja visko daug mažiau“, – skundėsi vyras.
Vis dėlto, didžiausia problema jis įvardija nedidelę oficialiai mokamą algą: „Oficialiai aš gaunu 1,3 minimalios algos/ Įsivaizduokite, kokia bus mano pensija, kokios yra mano ligos išmokos.“
V.Stankevičius pasakojo, kad neseniai sirgo. Už 4 savaites nedarbingumo iš „Sodros“ jis gavo 162 eurus.
„Aš sutikčiau gauti mažiau, mokėti mokesčius, kad tik galėčiau būti ramus dėl savo ateities“, – pasakojo V.Stankevičius. Jis teigė, kad ne su vienu darbdaviu bandė derėtis dėl didesnio atlyginimo. „Visi sakė: „Gerai, mes tau mokėsime daugiau. Bet tiek savo, tiek įmonės mokesčius padengsi iš savo kišenės““, – prisiminė vyras.
Lietuvos vežėjų proteste asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė šio sektoriaus svarbą Lietuvai ir teigė, kad įžvelgia grėsmę net nacionaliniam saugumui, jei Lietuvos vežėjai negalės toliau dirbti.
„O kiek mokesčių į valstybės biudžetą nėra sumokama? Ar čia ne grėsmė nacionaliam saugumui, kai tiek žmonių dirba, o įmonės moka mokesčius tik nuo minimumo? Kiek būtų galima surinkti pinigų, jei visa alga būtų apmokestinama!“ – nesuprato V.Stankevičius.
Vežėjai problemų nemato
„Mums ir taip, išskirtinai šiam sektoriui, yra taikoma ne minimali alga, o 1,3 jos koficientas, tai yra mes mokame 455 eurus ir dienpinigius. Tokai tvarka yra ir aplinkinėse valstybėse“, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Jis teigė, kad vairuotojai turėtų džiaugtis – nėra daug darbininkų, kurie gautų tokias dideles algas. Vairuotojas V.Stankevičius mano, kad kvaila alga laikyti oficialų atlyginimą plius dienpinigius, tačiau E.Mikėnas tame problemos nemato.
Dienpinigiai yra skaičiuojami pagal šalis, į kurias vyksta vairuotojai – vienose šalyse mokama daugiau, kitose mažiau. „Todėl vairuotojai patys gaminasi maistą, kartais ištisas savaites valgo vien košes, nes kitaip išvis grįžtų basi“, – pasakojo V.Stankevičius.
E.Mikėnas taip pat teigė, kad vairuotojai savo dienpinigų „nepravalgo“, bet ne dėl to, kad taupytų: „Yra sudarytos puikios sąlygos vairuotojams pernakvoti mašinose, reikia tik pavalgyti, tikrai nėra taip, kad išlaidų kelionėse būtų daug.“
Nuotr.: lrytas.lt
Turėtų rūpintis valstybė
Kalbant apie socialines garantijas, kurių nebuvimu vairuotojai skundžiasi, E.Mikėnas siūlo tuo rūpintis valstybei arba patiems vairuotojams.
„Vairuotojai gauna 1300-2000 eurų. Su tokiomis pajamomis, jei nori ateityje gauti didesnę pensiją, gali patys papildomai draustis, „, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.
Jis dar kartą pabrėžė ir šio sektoriaus svarbą valstybei: „Į biudžetą mes sunešame 13 proc. pajamų. Jei valstybė galvoja apie šio sektoriaus svarbą, o ji tai puikiai supranta, galėtų pagalvoti apie vairuotojų socialines garantijas, pavyzdžiui išleisti juos anksčiau į pensiją“.
E.Mikėnas pasakojo, kad įmonės neturi jokių galimybių vairuotojams mokėti didesnių atlyginimų.
Nebankrutuos
„Mes konkuruojame su Vakarų Europa, šiuo metu mūsų pelningumas siekia 2,3 proc., dirbame praktiškai nepelningai, daugelis su tokia pelno marža pasitrauktų iš verslo“, – pasakojo E.Mikėnas.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 5000 transporto įmonių. V.Stankevičius teigė, kad su tokiu įmonių skaičiumi negalima kalbėti apie nepelningą verslą: „Jei jau taip nepelninga, bankrutuos visi, tai kaip gali šalyje būti tiek daug įmonių?“
Panašu, kad atsakymo į šį klausimą neturi ir E.Mikėnas. „Mes dirbame nepelningai, su tokiais pelningumais kitų šakų verslas tikrai nedirbtų“, – kalbėjo jis.
Paklausus, iš kur tuomet tiek įmonių, atsakymo „Linavos“ direktorius nepateikė: „Aš dabar nelabai turiu laiko kalbėti. Atvažiuokit pas jums, mes jums parodysim prezentaciją.“
V.Stankevičius teigė, kad iš tiesų bankroto bijo nebent nedidelės įmonės, įpratusios važinėti į Rusiją – joms įsitvirtinti Vakarų Europoje tikrai sudėtinga:
„Aš džiaugiuosi, kad Rusija užsidarė. Daugelis įmonių, kurios ten važinėdavo yra įpratusios dirbti „juodais pinigais“, dėl to dabar ir skundžiasi“.
Vyras pasakojo, kad Rusijoje krovinių pervežimo verslas kitoks: dažnai vairuotojai ne tik nuveža krovinius, bet ir parveža visus ar bent dalį pinigų grynais: „Sutaria, kad 1000 eurų perves per banką, o kitus vairuotojui įduos ir jie nebus apskaityti. O juk jokios inspekcijos nepaprašys iš kažkokio Artiomo Rusijoje čekių ar deklaracijų, ten gi Rusija.“
V.Stankevičius tiki, kad dėl naujų sprendimų skundžiasi mažos įmonės, turinčios po kelioliką automobilių.
„Netikiu, kad tokiuose protestuose dalyvauja rimtos, didelės Lietuvos įmonės. Jos puikiai supranta situaciją. O mažosios gali jungtis, daryti koncernus, o jei negali prisitaikyti – tegul bankrutuoja, gal pagerės visa situacija,“ – mąstė vyras.
lrytas.lt