Elektriniai sunkvežimiai Lietuvoje – vis dar retenybė

Sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių – vos kelios dešimtys

„Creditreform Lietuva“ duomenimis, didžioji dalis juridinių asmenų vardu registruotų elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių priklauso N1 kategorijai. Tai iki 3,5 tonos didžiausios leidžiamos masės transporto priemonės, dažniausiai naudojamos prekėms pristatyti, techninės priežiūros darbams ir kitoms komercinėms paslaugoms.

Tokių automobilių Lietuvoje registruoti 1 272. Jie sudaro 2,8 proc. viso juridinių asmenų vardu registruoto N1 kategorijos transporto parko.

Sunkesnio transporto segmente padėtis gerokai kitokia. N2 ir N3 kategorijoms, apimančioms didesnės nei 3,5 tonos masės krovinines transporto priemones, iš viso priklauso tik 24 elektriniai arba hibridiniai automobiliai. Penki iš jų – vidutinio svorio, o 19 – sunkiasvoriai sunkvežimiai.

Iš beveik 74 tūkst. N3 kategorijos sunkvežimių elektra arba hibridine pavara varomi vos 0,03 proc. transporto priemonių. Tai reiškia, kad tokią pavarą turi maždaug vienas iš 3,9 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkiasvorių sunkvežimių. Tarp šių transporto priemonių gamintojų – „Renault“, „Volvo“, „Mercedes-Benz“, „Scania“, DAF, MAN ir Kinijos gamintoja SANY.

Elektrinių arba hibridinių sunkvežimių turi tokios bendrovės kaip „DFDS Trucking“, „Finėjas“, „Ekonovus“, „Kauno švara“ ir „C3 Betonas“. Tuo metu plačiai tarptautinėje žiniasklaidoje aptariamo elektrinio vilkiko „Tesla Semi“ Lietuvoje kol kas nėra registruota nė vieno.

Didžiausi elektrinių krovininių automobilių parkai – ne transporto įmonėse

Nors elektrinio krovininio transporto plėtra dažnai siejama su logistikos ir vežimo bendrovėmis, Lietuvos statistika atskleidžia kitokią tendenciją. Didžiausius tokių automobilių parkus valdo infrastruktūros, telekomunikacijų ir techninio aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės.

Nors tarp tokių automobilių valdytojų yra ir transporto įmonių, tačiau didžiausią parką valdo ne pervežimais užsiimančios bendrovės“, – pažymi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Pirmauja „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kurio parke registruotas 191 elektrinis krovininis automobilis. Antroje vietoje – „Telia Lietuva“, turinti 101 tokią transporto priemonę.

Kartu šioms dviem bendrovėms tenka 292 automobiliai – daugiau nei penktadalis visų juridinių asmenų vardu registruotų elektrinių ir hibridinių krovininių transporto priemonių. Toliau rikiuojasi automobilių nuomos, techninės priežiūros, logistikos ir kitų paslaugų bendrovės.

Dešimt didžiausių elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių parkų Lietuvoje

Pasak S. Žilinsko, dešimčiai didžiausius elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių parkus turinčių įmonių tenka apie 37 proc. visų šios grupės transporto priemonių, registruotų komercinių įmonių vardu.

Analizavome tik transporto priemones, kurioms leidžiama dalyvauti eisme“, – patikslina bendrovės vadovas.

Kodėl elektrinį transportą pirmiausia renkasi paslaugų bendrovės?

Duomenys leidžia įžvelgti tam tikrą dėsningumą: elektrinės krovininės transporto priemonės pirmiausia plinta ten, kur automobiliai kasdien važiuoja gana trumpais ir iš anksto numatomais maršrutais.

Energetikos, telekomunikacijų ar techninės priežiūros įmonių darbuotojai dažnai aptarnauja objektus viename mieste ar regione. Tokiems darbams naudojami automobiliai gali reguliariai grįžti į įmonės bazę, kur juos galima įkrauti. Tai leidžia paprasčiau planuoti įkrovimą ir mažina priklausomybę nuo viešosios įkrovimo infrastruktūros.

Tuo metu tarptautinių krovinių vežėjų poreikiai gerokai sudėtingesni. Jų transporto priemonės kasdien įveikia didelius atstumus, o elektrinio sunkvežimio tinkamumas priklauso nuo jo nuvažiuojamo atstumo, krovinio masės, įkrovimo galimybių ir prastovų trukmės.

Vis dėlto registracijos duomenys neatskleidžia visų automobilių faktinio naudojimo aplinkybių. Dalis jų priklauso nuomos bendrovėms, todėl realūs naudotojai gali veikti skirtinguose ekonomikos sektoriuose.

Elektrinių krovininių automobilių rinkoje pirmauja „Toyota“

Pagal gamintojus Lietuvos elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių parke išsiskiria Japonijos bendrovė „Toyota“. Juridinių asmenų vardu registruotos 624 šio gamintojo transporto priemonės. Tai sudaro apie 48 proc. visų analizuotų elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių. Toliau pagal registruotų transporto priemonių skaičių rikiuojasi „Ford“, „Volkswagen“, „Citroën“, „Renault“ ir „Peugeot“.

Ypač išsiskiria vienas modelis – „Toyota Proace City Electric“, kurio Lietuvoje registruoti 419 automobiliai. Tai sudaro beveik keturis iš dešimties visų elektrinių krovininių automobilių. Šis modelis pritaikytas komerciniam naudojimui, kai svarbus manevringumas, galimybė vežti įrangą ar nedidelius krovinius ir kasdien grįžti į tą pačią vietą.

Didelis šio modelio skaičius taip pat atspindi bendrą rinkos tendenciją – elektrifikacija kol kas sparčiausiai vyksta lengvojo komercinio transporto segmente, o ne tarp sunkiasvorių vilkikų.

Elektrifikacija įsibėgėja: daugiausia pokyčių – 2025–2026 metais

„Creditreform Lietuva“ analizė rodo, kad didžiausias elektrinių ir hibridinių krovininių automobilių registracijos pagyvėjimas pastebimas pastaraisiais metais. 2023 m. pirmą kartą Lietuvoje registruoti 187 tokie automobiliai. 2024 m. jų skaičius sumažėjo iki 107, tačiau 2025 m. šoktelėjo iki 448.

Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius pirmą kartą registruoti dar 398 elektriniai ir hibridiniai krovininiai automobiliai. 2025 m. rodiklis buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei 2024 m. O per devynis 2026 m. mėnesius jau pasiekta beveik 89 proc. viso ankstesnių metų rezultato.

Svarbu tai, kad šie skaičiai nėra visų atitinkamais metais atliktų registracijų statistika. Jie rodo šiuo metu registruotų automobilių pirmosios registracijos Lietuvoje metus. Todėl iš jų negalima tiksliai nustatyti, kiek tokių transporto priemonių kasmet papildė šalies autoparką, kiek jų buvo išregistruota ar išvežta į užsienį.

Nepaisant šio metodinio apribojimo, duomenys rodo, kad didelė dabartinio elektrinio ir hibridinio krovininio transporto parko dalis Lietuvoje pirmą kartą registruota būtent 2025–2026 metais.

Lietuvoje formuojasi dviejų greičių transporto elektrifikacija

„Creditreform Lietuva“ vadovo S. Žilinsko vertinimu, šalies įmonių autoparkų duomenys atskleidžia du skirtingus elektrifikacijos tempus.

Lengvųjų automobilių segmente elektrinės ir hibridinės transporto priemonės jau tapo reikšminga alternatyva įprastiems vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Tuo metu krovininiame transporte, ypač sunkiasvorių sunkvežimių kategorijoje, pokyčiai dar tik prasideda.

Didesnį elektrinių sunkvežimių paplitimą lems ne vien naujų modelių pasiūla. Vežėjams svarbiausia, ar per visą eksploatacijos laikotarpį tokie automobiliai ekonomiškai apsimokės.

Tam reikšmės turės jų įsigijimo kaina, elektros ir dyzelino kainų santykis, techninės priežiūros išlaidos, įkrovimo infrastruktūra ir galimybės naudoti elektrinį transportą kasdienėse operacijose.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip keisis tradicinių sunkvežimių eksploatavimo sąnaudos. Brangstant degalams, techninei priežiūrai ar didėjant kitiems su transporto naudojimu susijusiems kaštams, elektriniai sunkvežimiai galėtų tapti patrauklesne alternatyva.

Kol kas Lietuvos duomenys rodo aiškią kryptį: elektrinis krovininis transportas sparčiausiai įsitvirtina įmonėse, kurių veiklai pakanka mažesnių automobilių ir prognozuojamų maršrutų. Tarptautinių krovinių vežimo sektoriuje proveržio dar nematyti.

Vos 19 elektrinių ir hibridinių N3 kategorijos sunkvežimių beveik 74 tūkst. transporto priemonių parke rodo, kokio masto pokyčiai dar laukia Lietuvos sunkiojo transporto sektoriaus.