REKLAMA
trans

Vežėjai širsta dėl leidimų į Rusiją

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Susisiekimo ministerija paskelbė susiderėjusi su Rusija dėl leidimų vežti krovinius 2017 m. skaičiaus. Lietuvos vežėjai derybas vertina nedaugžodžiaudami: „Nusikaltimas verslui.“

Lapkričio pabaigoje Rusijoje, Mask­voje, susitikus Susisiekimo ministerijos ir Rusijos transporto ministerijos atstovams, buvo susitarta dėl leidimų vežti krovinius 2017 m. Skelbiama, kad šalys susitarė apsikeisti 8.500 trišalių leidimų bei 170.000 dvišalių ir tranzito leidimų. Iš šių – 7.500 leidimų yra specialieji ir tinkami kroviniams iš trečiųjų šalių iš Lietuvoje esančių terminalų vežti.

Būtent dvišalių ir tranzito leidimų skaičius supykdė Lietuvos vežėjus. Pasak jų, tokio tipo leidimų lietuviams reikia bene dukart mažiau.

„Mūsų derybų pozicija buvo palanki, bet Susisiekimo ministerija jos neišnaudojo“, – vertina Erlandas Mikėnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

Pasak jo, nors trišalių leidimų Lietuva gavo daugiau, taip pat sutarta dėl specialiųjų leidimų, tokio jų skaičiaus šalies vežėjams neužteks. O štai dvišalių, pasak p. Mikėno, Lietuva išnaudos tik apie 65.000 iš 170.000.

Buvome su Susisiekimo ministerija suderinę derybų poziciją, bet netikėtai derybose viskas pakrypo kita linkme ir buvo sutikta su Rusijos siūlomomis sąlygomis. Paaiškinti, kodėl, – negaliu“, – sako pašnekovas.

865fccfb-ead8-427d-bd1c-d683c50e2eae?server=place1

Nusikaltimas verslui

Pasak jo, pastaraisiais metais pasikeitė krovinių srautai ir NVS šalys krovinius veža per Lietuvą. Visgi, sako jis, kad būtų išduodami tranzitiniai leidimai, Lietuva turėtų ką nors gauti. Vykusios derybos, anot p. Mikėno, buvo puikus metas pasinaudoti esama padėtimi.

„Tokia lengva ranka atiduoti leidimus yra, sakyčiau, nusikaltimas savam verslui“, – įsitikinęs p. Mikėnas.

Didele klaida jis vadina ir tai, kad leidimai visiems metams buvo atiduoti per vieną kartą. Vežėjai siūlė derėtis dėl jų kas ketvirtį.

Taip padarė latviai, taip derasi lenkai. O mes atidavėme kamuolį į Rusijos pusę“, – konstatuoja pašnekovas.

Dėl padėties stebisi ir Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) prezidentas. Anot jo, Susisiekimo ministerija derėdamasi dėl leidimų vežti krovinius visuomet paisė vežėjų nuomonės ir interesų.

Negali būti taip, kad koks nors ministerijos klerkas priima sprendimus, kaip mums geriau gyventi“, – piktinasi pašnekovas.

Neišnaudoja turimų

Vladislavas Kondratovičius, Susisie­kimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius, vadovavęs Lietuvos delegacijai derybose, atkerta, kad derybos, nepaisant vežėjų nuotaikų, buvo sėkmingos.

„Reikia nepamiršti, kad Rusija mūsų leidimus naudoja ir tranzitui, ir tai nebūtinai kroviniai iš Lietuvos. Pagal susitarimus mes privalome užtikrinti tranzitinį susisiekimą su Kaliningrado sritimi – tai viena priežasčių, kodėl leidimų skaičius yra didesnis“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad Rusija teigia 80% dvišalių leidimų naudojanti tranzitui. 

Jo įsitikinimu, krovinių srautas iš Rusijos, tiek rusų, tiek Lietuvos vežėjų, maždaug vienodas.

Anot p. Kondratovičiaus, derėtis kas ketvirtį dėl leidimų nėra naudinga verslo atžvilgiu, nes tokiu atveju įmonės nebegalėtų planuoti savo krovinių srautų.

Sėkmė būtų tokia pati, kaip ir lenkų vežėjų, kurie savo poziciją formavo panašiai, kaip siūlo mūsų „Linava“. Jie sako, kad rinka susitraukė 5–6%, ir viskas baigėsi tuo, kad rugsėjį jie susėdo ir pasidalijo leidimus visiems metams, – teigia Susisiekimo ministerijos specialistas. – Jeigu mūsų vežėjai mano, kad derybų strategija, kuri lenkams nepavyko, pavyks mums, aš manau, kad tai tik jų prielaidos.“

Kitokia situacija yra ir su trišalių leidimų skaičiumi, kurių, pasak lietuvių, reikėtų kelis kartus daugiau. Šių metų derybose, sako p. Kondratovičius, buvo prašoma 50.000 trišalių leidimų, tačiau Rusijos derybininkai pabrėžė, kad Lietuvai tiek esą nereikia, nes Lietuvos vežėjai neišnaudoja visų, turimų dabar.

Rusai sako, kad mūsų vežėjai pernai panaudojo tik 1.500 leidimų iš visų turėtų, ir mūsų vežėjai jokių argumentų prieš nepateikė“, – akcentuoja p. Kondratovičius.

Nuo 2010 iki 2017 m. dvišalių ir tranzito leidimų skaičius, dėl kurio susidera Lietuva su Rusija, nuosekliai auga, nors krovinių vežimo rinka po Rusijai ES pritaikytų sankcijų pasikeitė iš esmės – vežėjai pasuko į Vakarus.

Visgi p. Kondratovičius tikina, kad reali situacija kitokia.

Pas mus palanki įvažiavimo tvarka, pavyzdžiui, galima įvažiuoti pilnais degalų bakais, todėl rusai neretai per Lietuvą važiuoja į Lenkiją. Turime didelius tranzito srautus. Važiuoja į Rusiją ir lietuviai, skaičiai tai rodo. Galbūt ne tiek daug, kiek anksčiau, tačiau tikrai važiuoja. Be to, daug Lietuvos verslininkų įkūrė verslus Rusijoje, todėl naudoja tų šalių leidimus vežti krovinius“, – tikina pašnekovas.

18731425-e14e-4f8b-bbed-e24fe35eeadf?server=place1

Šaltinis: vz.lt/ nuotrauka: Vladimiro Ivanovo