Verslui, vykdančiam pervežimus ES viduje, atsivers galimybė visiškai atsisakyti popierinių dokumentų ir juos pakeisti skaitmeninėmis versijomis. Vežėjai ir ekspeditoriai galės integruoti savo užsakymų valdymo sistemas su sertifikuotomis eFTI duomenų platformomis, o kontroliuojančios institucijos, gavusios vilkiko numerį, prisijungs prie reikalingos informacijos realiu laiku.
Dokumentų spausdinti nebereikės. Tai taps papildomu postūmiu transporto ir logistikos įmonėms skaitmenizuoti visą veiklos grandinę – nuo užsakymo iki pristatymo.
Tiesa, pervežimuose su trečiosiomis šalimis popieriniai dokumentai dar kurį laiką bus reikalingi, todėl visiškas atsisakymas galios tik ES viduje arba kai operacijos neapima trečiųjų šalių vilkikų.
Dar kartą apie eFTI ir eCMR
Svarbu atskirti: eFTI reglamentas nesukuria naujų duomenų teikimo prievolių. Verslas ir toliau teiks tuos pačius duomenų rinkinius, kurie galioja jau 70 metų – kelių transporte tai pirmiausia CMR važtaraštis, lydintis kiekvieną krovinį.
Nors daugelis šalių yra ratifikavusios eCMR (elektroninę CMR) konvenciją (tarp jų Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Baltarusija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Rusija, Ukraina, Bulgarija, Danija, Estija ir Latvija) – realybė yra kitokia. Teoriškai inspekcijos šiose valstybėse turėtų priimti elektroninius CMR, tačiau praktikoje taip nutinka ne visada.
Šiandien tik apie 10 proc. Europos vežėjų drąsiai dirba tik su eCMR. Dauguma renkasi dvigubą modelį: dokumentą generuoja skaitmeniniu būdu, bet popierinę versiją vis tiek vežasi.
Priežastis paprasta – institucinė nežinomybė. Ne visi inspektoriai ar pasienio pareigūnai turi priemones, leidžiančias realiai peržiūrėti skaitmeninius dokumentus. Todėl važiuojant per, pavyzdžiui, Latviją, Lenkiją ar Vokietiją vairuotojas vis dar gali būti paprašytas parodyti tradicinį CMR lapą.
Dėl šios priežasties daugelis įmonių kol kas nesiryžta investuoti į pilnai automatizuotus eCMR modulius – jie žino, kad praktiškai vis tiek teks turėti popierių.
Tačiau ši situacija ilgai nesitęs. Visiškai įsigaliojus eFTI reglamentui, ES viduje kontrolės institucijos privalės priimti skaitmenines dokumentų versijas. Kai verslas žinos, kad skaitmeniniai dokumentai bus priimami be išlygų, prasidės tikra transformacija. O ji turi aiškų finansinį pagrindą: sektoriaus skaičiavimais, vieno dokumento administravimas skaitmeniniu būdu sutaupo apie 10 eurų. Į tai įeina ir spausdinimo kaštai, ir mažesnis žmogiškųjų resursų poreikis, ir automatizuotas duomenų valdymas.
Vidutinė ekspedijavimo ar transporto įmonė per metus sugeneruoja kelis tūkstančius CMR. Jei jų – 1 tūkst., sutaupymas siekia apie 10 tūkst. eurų per metus. Tai tiesioginiai pinigai, kuriuos galima nukreipti į skaitmenizaciją, AI diegimą ar paslaugų kokybės stiprinimą.
Su važtaraščių skaitmenizavimu dar ne pabaiga
Nors elektroniniai važtaraščiai leidžia atsisakyti popierinių CMR, dalis logistikos dokumentų vis dar lieka visiškai analoginiai. Viena sudėtingiausių sričių – dvišaliai vilkikų leidimai, kuriais Lietuva keičiasi su daugiau nei 30 valstybių, įskaitant Kazachstaną ir kai kurias ES nares. Šie leidimai vis dar keliauja tik originalų forma, fiziniu paštu, be jokios skaitmeninės alternatyvos.
Tai reiškia lėtą ir sunkiai kontroliuojamą procesą: dokumentai vėluoja, pasimeta, o ribotos priežiūros sąlygomis gali būti panaudoti daugiau kartų nei leidžia kvotos. Vežėjams tai sukelia papildomą administracinę naštą, išaugusią operacinę riziką ir realius nuostolius, kai dėl vieno dokumento trūkumo vilkikai priversti stovėti.
Tuo metu Europa juda priešinga kryptimi. Turkija su kaimyninėmis šalimis jau įsivedė skaitmeninių leidimų apsikeitimą, o nuo 2026 m. sausio 1 d. visi ETMK (eCMT) daugiašaliai leidimai taps skaitmeniniai. Tai keičiantis modelis: leidimai įmonę pasieks realiuoju laiku, kontrolės institucijos galės matyti visą jų naudojimo istoriją, o vežėjai išvengs situacijų, kai dėl popierinio leidimo kelionė užstringa pasienyje.
Jeigu Lietuva imtųsi lyderystės ir kartu su Lietuvos transporto saugos administracija bei Susisiekimo ministerija inicijuotų pilotinius dvišalių leidimų skaitmeninimo projektus, vežėjai gautų realią operacinę naudą: trumpesnius laukimo laikus, mažiau klaidų, mažesnę riziką ir greitesnį vizų bei kvotų valdymą. Tai taptų akivaizdžiu konkurenciniu pranašumu regione.
Valstybių parama: Estija jau veikia, Lietuva dar planuoja
Estija yra vienas iš pažangiausių pavyzdžių, kaip nacionaliniu lygmeniu galima skatinti skaitmenizaciją transporto sektoriuje. Vyriausybė jau dabar skyrė kelis milijonus eurų eCMR ir eFTI diegimui, o kiekvienai transporto ar logistikos įmonei suteikiama iki tūkst. finansinė parama. Tai kompensuoja iki 90 proc. projekto kaštų: nuo eCMR modulio įsigijimo iki jo integracijos su transporto užsakymų sistemomis ir darbuotojų apmokymo.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai suteikia galimybę įdiegti visą sistemą be reikšmingų investicijų iš savo pusės. Estijos patirtis rodo, kad tūkstantinės dotacijos greitai panaikina įsisenėjusias technologines kliūtis ir paskatina realų skaitmeninių sprendimų taikymą kasdienėje veikloje.
Lietuvoje strateginiai žingsniai dar tik dėliojami. Transporto inovacijų asociacija Vyriausybei pateikė siūlymą sukurti vadinamąją „sandbox“ aplinką transporto operacijų skaitmenizavimui ir dirbtinio intelekto taikymui – tai reguliuojama, bet lanksčiai valdoma erdvė, kurioje įmonės ir valstybės institucijos galėtų praktiškai testuoti inovatyvius sprendimus, nelaukdamos, kol bus pakeisti visi teisės aktai.
Tokia priemonė jau pasiteisino fintech ir energetikos sektoriuose – ji leidžia greičiau išgryninti, kurios technologijos veikia realiame sektoriaus kontekste, o kurios reikalauja papildomų korekcijų. Konkrečiai transporto srityje „sandbox“ leistų išbandyti, pavyzdžiui, AI pagrįstus maršrutų optimizavimo algoritmus, integruotas eCMR duomenų mainų sistemas ar naujus muitinių automatizavimo sprendimus.
Tiesiog reikia rodyti lyderystę ir eliminuoti visus popierinius dokumentus iš Transporto operacijų tikrinimo sistemos. Verslui tai reikštų greitesnį perėjimą prie skaitmeninių procesų, o valstybės institucijoms – galimybę įvertinti, kaip veikia nauji sprendimai be pilnos rizikos. Tai nėra teorinis bandymas. Tai praktinis pasirengimas būtinoms skaitmenizacijos priemonėms, užtikrinantis, kad Lietuva neatsiliktų nuo regioninių ir ES standartų.
