Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujantis partneris Egidijus Langys sako, kad vežėjai neginčija pačios pareigos mokėti teisės aktuose nustatytus mokesčius. Tačiau, jo vertinimu, valstybės pasirinktas būdas spręsti ilgus metus besiklosčiusią problemą kelia abejonių dėl proporcingumo ir teisinio aiškumo.
Verslui esą tenka ne tik per trumpą laiką padengti už kelerius metus susikaupusią prievolę, bet ir pačiam apskaičiuoti mokėtiną sumą.
Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti pačios įmonės
Vežėjams išsiųstuose pranešimuose, anot „AVOCAD“, nėra pateiktos konkrečios kiekvienos bendrovės mokėtinos sumos. Įmonės turi savarankiškai įvertinti prievolę, ją deklaruoti ir sumokėti per maždaug du mėnesius.
E. Langio teigimu, toks terminas neadekvatus, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį kaupėsi neįvykdyta prievolė.
Jeigu klaida formavosi šešerius metus, sunku suprasti, kodėl verslui suteikiami vos du mėnesiai jai ištaisyti. Tai nėra dialogas su verslu – tai ultimatumas. Tokia praktika sunkiai dera su deklaruojamu siekiu kurti stabilią, prognozuojamą ir investicijoms palankią verslo aplinką“, – teigia advokatas.
Jo vertinimu, valstybė, pripažindama teisinio reguliavimo ir administravimo trūkumus, turėtų tai įvertinti ne tik viešuose paaiškinimuose, bet ir nustatydama prievolės įvykdymo sąlygas.
Valstybė viešai pripažįsta, kad daugelį metų egzistavo įstatyminė spraga ir neaiškus atsakomybės pasidalijimas tarp institucijų. Tačiau pripažinusi savo klaidą ji elgiasi taip, lyg už ją būtų atsakingas verslas“, – sako E. Langys.
Egidijus Langys, AVOCAD vadovaujantis partneris/AVOKAD nuotr.
Reikalauja VMI, apie teismą įspėja LTSA
Papildomų klausimų, pasak teisininko, kelia ir institucijų vaidmenų pasidalijimas. Reikalavimus vežėjams išsiuntė VMI, tačiau pranešimuose nurodoma, kad iki 2026 m. spalio 1 d. nesumokėjus mokesčio dėl jo išieškojimo į teismą gali kreiptis Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
LTSA taip pat viešai ragina vežėjus kuo greičiau įvykdyti prievolę.
E. Langio vertinimu, tokia komunikacija verslui nesuteikia pakankamai aiškumo, kuri institucija administruoja mokestį, kuri priima sprendimus dėl skolos ir kuri atsako už galimą teisminį išieškojimą.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kad reikalavimą siunčia VMI, o pačiame rašte įspėjama, jog į teismą kreipsis LTSA. Tokia komunikacija sunkiai prisideda prie pasitikėjimo valstybe – priešingai, ji kuria papildomą įtampą ir spaudimą verslui“, – teigia advokatas.
Galimybė mokėti dalimis – tik patiriantiems sunkumų
Valstybės institucijos nurodo, kad įmonės gali prašyti mokestinę prievolę išdėstyti dalimis. Tačiau tokia galimybė siejama su bendrovės finansine padėtimi – verslas turi pagrįsti, kad vienkartinis mokėjimas sukeltų finansinių sunkumų.
E. Langys kritikuoja tokį modelį ir teigia, kad jis sudaro nevienodas sąlygas finansiškai stabilioms ir sunkumų patiriančioms bendrovėms.
Susidaro paradoksali situacija – jeigu įmonei sekasi gerai, ji dėl valstybės klaidų sukauptą šešerių metų skolą privalo sumokėti per du mėnesius. Jeigu sekasi blogai – gali prašyti išdėstymo. Tai nėra nei teisinga, nei proporcinga“, – sako jis.
Advokato nuomone, galimybė prievolę įvykdyti per ilgesnį laiką turėtų būti suteikta ne tik finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms. Ji galėtų būti taikoma visiems vežėjams, kuriems dėl ankstesnio reguliavimo ar administravimo trūkumų susidarė mokėtinos sumos.
Siūlo nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį
E. Langys siūlo nustatyti realų pereinamąjį laikotarpį, per kurį įmonės galėtų apskaičiuoti ir sumokėti kelių naudotojo mokestį nesukeldamos grėsmės apyvartinėms lėšoms, investicijoms ar vykdomiems įsipareigojimams.
Jeigu valstybė šešerius metus nesugebėjo tinkamai administruoti šio mokesčio, būtų sąžininga sudaryti galimybę skolą grąžinti per protingą, ilgesnį laikotarpį. Tai nebūtų nei privilegija, nei valstybės pagalba. Tai būtų elementarus atsakomybės už savo klaidas prisiėmimas“, – teigia jis.
Pasak advokato, ginčas šiuo atveju apima ne tik konkretų mokestį ar transporto sektorių. Situacija kelia platesnį klausimą, kaip valstybė turėtų elgtis, kai dėl teisės aktų spragų, neaiškaus institucijų funkcijų pasidalijimo ar netinkamo administravimo ilgą laiką nebuvo užtikrinamas tinkamas prievolių vykdymas.
Valstybė turi teisę surinkti jai priklausančius mokesčius. Dėl to ginčo nėra. Tačiau teisinėje valstybėje ne mažiau svarbu, kokiomis priemonėmis tai daroma. Kai pati valstybė pripažįsta, kad neveikė sistema, atsakomybė negali būti vienašališkai perkelta tik mokesčių mokėtojams“, – pabrėžia E. Langys.
Jo teigimu, verslo pasitikėjimui svarbios ne tik stabilios taisyklės, bet ir institucijų gebėjimas nuosekliai paaiškinti priimamus sprendimus, nustatyti proporcingus terminus bei prisiimti atsakomybę už administravimo trūkumus.
Verslas gali planuoti investicijas, plėtrą ir darbo vietų kūrimą tik tada, kai gali pasitikėti valstybe. Pasitikėjimas kuriamas ne spaudimu ar baimės atmosfera, o atsakingais, aiškiais ir proporcingais sprendimais. Verslas tikisi ne privilegijų, o tokio pat sąžiningumo ir atsakomybės, kokios valstybė reikalauja iš jo“, – sako E. Langys.
