Sektorius skundžiasi išteklių trūkumu; per mažai vairuotojų ir erdvės kroviniams. Tačiau, kaip teigia Marekas Prušinskis (Marek Prószyński) Trans.eu Klientų departamento direktorius interviu su Trans.INFO –  ištekliai pakankami, tiesiog reikia juos išlaisvinti. Tinkamo išteklių naudojimo raktas yra skaitmeninės technologijos ir trasektoriaus darbuotojų mąstysenos pokyčiai. Svarbiausias vaidmuo tenka transporto ir logistikos įmonių lyderiams, kurių užduotis – numatyti sektoriuje artėjančius pokyčius ir iš anksto įgyvendinti tinkamus sprendimus.

„Trans.INFO“: Ar žinote, koks žodis neseniai dingo iš ekspeditoriaus žodyno?

Marekas Prušinskis: Koks?

Pakrauta!

Nenuostabu. Vairuotojų trūksta visoje Europoje. Tai yra struktūrinė problema – vairuotojai sensta, o naujų beveik nemokoma. Šiandien bemaž kiekviena transporto ir logistikos įmonė susiduria su iššūkiu: kaip rasti vairuotojus ir saugius išteklius kroviniams gabenti. Ne tik pikuose, bet ir visą sezoną.

Taigi kaip spręsti išteklių mažėjimo problemą? Transporto poreikis viršija pasiūlą, ypač atsižvelgiant į vairuotojų skaičių.

Aš pateikiau tezę, kad geriausia, ką galima padaryti šiuo klausimu, yra išnaudoti esamus išteklius. Neįmanoma be galo ilginti priekabų, ieškoti naujų būdų mokyti naujus vairuotojus ir pan.

Šiuo metu pramonėje dažnai girdima nuomonė, kad vis sunkiau pasieti tą „pakrautą“. Taip yra ne tik dėl mažėjančių išteklių, bet pirmiausia dėl jų paskirstymo ir tinkamo valdymo trūkumo. Realų proveržį šiuo klausimu gali užtikrinti tik informacinės technologijos, kurios išlaisvins išteklius ir leis juos efektyviau valdyti.

Kur paslėpti šie ištekliai?

Patikrinome tai. Paklausėme mažiausių, turinčių ne daugiau kaip 5 sunkvežimius, vežėjų kaip tuo metu važinėjo jų automobiliai. 5 dienos, valanda po valandos – kiek laiko jie tam skyrė. Ir paaiškėjo, kad net šiuo karštu laikotarpiu, kai visi sako, kad nėra automobilių, 15 proc. iš jų stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėse ar bazėse dėl užsakymų trūkumo. Beveik tiek daug žmonių yra strigę pakrovimuose ar iškrovimuose. Ten prarandama daug išteklių. Toliau – beveik ⅓  sunkvežimių stovėjo dėl vairuotojų atostogų, o tai suprantama nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tik 1/4 tikrintų įmonių sunkvežimių buvo pilnai išnaudojamų.

Kaip matote, išteklių yra gana daug net sezono piko metu. Jums tiesiog reikia mokėti turėti įrankius, kad išlaisvintumėte jų produktyvumą.

-
+

Taigi kaip geriau išnaudoti turimus išteklius makro lygiu?

Sprendimas slypi dviejuose žodžiuose. Lankstumas ir technologijos. Verslas labai pasikeitė. Skaitmeninimas ir automatizavimas apvertė daugelį didelių ir stabilių verslų aukštyn kojomis. Kas buvo „Nokia“ prieš 10 metų ir kas yra šiandien? Kas prisimena „Kodaką“? Bendrovės, kurios prieš kelerius metus buvo rinkos lyderės, jau neegzistuoja. Kodėl? Nes nepastebėjo ar nekreipė dėmesio į artėjančią, su skaitmeninimu susijusią tendenciją. Šiandien tai nebe tendencija, o negrįžtama jėga, kuri garsiai beldžiasi į TSL pramonės duris. Kas neatsidarys laiku, „iškris“ iš verslo.

Prašau, nesupraskite manęs neteisingai, aš niekieno negąsdinsiu, kaip tik priešingai. Kinų kalboje žodis krizė („veiji“ 危機) susideda iš dviejų hieroglifų. Pirmojo reikšmė – „pavojus”, antrojo – „galimybė“. Manau, kad skaitmeninimas visų pirma yra šansas, bet tik tiems, kurie sugeba priimti artėjančius pokyčius ir yra pakankamai lankstūs, kad galėtų tinkamai į juos reaguoti.

Taigi būtina sąlyga yra mąstysenos pokytis?

Taip. Be mąstysenos pokyčių nebus raidos. Europos transporto sektoriaus darbuotojai turi išeiti iš komforto zonos, išeiti iš įprastų takų ir pradėti dirbti kitaip. O tame padės vis įdomesnės ir pažangesnės technologijos, pvz., algoritmavimas ir automatizavimas.

Šiandien didelė dalis ekspedijavimo yra tiesiog brokeriai, krovinių pardavėjai. Žinoma, tai netaikoma logistikos paslaugoms pagal sutartis. Toks tipinis tarpininkavimas greitai pasibaigs, nes rinkoje jau yra įrankių, kurie algoritmais suderina tinkamą subrangovą su užsakymu. Ir tai praktiškai reiškia tarpininkų, kurie neteikia pridėtinės vertės, pabaigą. Taip veikia Logistika 4.0 – pakeisti tarpininką, kuris siūlo tik ribotą kontaktų bazę.

Taigi kaip atrodys ši ekspedijavimo transformacija?

Grynai tarpininkavimo ekspedijavimas greičiausiai dings iš rinkos. Tie, kurie turi platesnę verslo perspektyvą – taps mažesniais ar didesniais, papildomas paslaugas siūlančiais logistikos operatoriais.

Kai kurie iš jų taps savita krovinių užsakomosios paslaugos, šiek tiek išorinės logistikos komanda. Nes siuntėjams reikalingas partneris, kuris atsiskaitys už visą ekspedijavimo veiklą, pvz., pateikdamas vieną bendrą sąskaitą faktūrą, arba optimizuos su transporto organizavimu susijusius procesus. Tiems, kurie ne tarpininkaus ir veiks komisinio atlyginimo, užmokesčio už konkrečias paslaugas pagrindu – ras vietą rinkoje.

Taip pat bus ekspeditorių, kurie stipriai pradės specializuotis. Jie ras pakankamai didelę nišą, kad galėtų iš to uždirbti.

Kurios konkrečios technologijos ir kaip jos padės geriau panaudoti išteklius?

95 proc. tarptautinio masto Lenkijos įmonių yra subjektai turintys iki 20 automobilių. Šios įmonės Lenkijoje turi apie 60 proc. parko. Išvada paprasta: didžiulis susiskaidymas. Panašiai yra ir kitose šalyse.

Susiskaidymas reiškia, kad rinkoje turime tūkstančius išsisklaidžiusių vienetų – išteklių. Organizuoti šiuos padalinius ir rasti būdą, kaip optimaliai su jais dirbti, kai kiekvienas iš jų naudoja skirtingas darbo, komunikacijos ir valdymo stiliaus priemones, yra didelis iššūkis. Neįmanoma šių visų elementų sujungti be technologijos.

-
+

Laimei, jau yra daug technologijų veikiančių pagal vadinamąją Logistika 4.0, kuri pašalina išteklių išsklaidymo ir trūkumo problemą derinant vadinamąsias duomenų salas. Šios priemonės, pvz., leidžia automatizuoti sprendimų priėmimo procesus. Pavyzdžiu yra situacija, kai technologija vietoj žmogaus pagal pasirinktus kriterijus parenka geriausią vežėją. Įsivaizduokite, kaip tai pagreitina darbą. Žmogui kartais reikia valandos ar dviejų, kad išsirinktų vežėją. Technologija tai padarys per kelias sekundes.

Juk yra sutartys, pagal kurias logistikos operatoriams arba kartais tiesiogiai gamintojams suteikiama prieiga prie transporto išteklių.

Ir tai yra dar vienas labai svarbus šios dėlionės elementas, kuris išreiškiamas nuolatiniu logistikos operatoriaus ir ekspeditorių veiklos išteklių ir sąnaudų tinkamos pusiausvyros ieškojimu. Viena vertus, turime klientų ir turime apsaugoti išteklius pagrinde pasirašydami keletą sutarčių nuolatiniams maršrutams. Tačiau, be naudos, sutartys turi ir trūkumų.

Transportas yra darinys, kurį veikia ekonomikos būklė, kurioje vyksta tiesioginį poveikį transporto užsakymams turintys sezoniniai svyravimai. Dėl to tam tikrais laikotarpiais išteklių ir  erdvės kroviniams pasiūla smarkiai svyruoja. O kai sunkiau rasti vežėją, turime dvi pasekmes. Pirmiausia, kaina didėja, nes sutartyje įkainiai yra fiksuoti, todėl būna savaičių, kai tiesiog permokama už transportą. Savo ruožtu, kitu laikotarpiu kaina galėtų būti sumažinta, tačiau to sutarties nuostatos neleidžia padaryti.

Antra, kai sutarties nepakanka, kroviniai patenka į vad. spotinę rinką, įgyvendinama transporto biržų, kuriomis naudojasi visa rinka – tiek maži, tiek stambūs operatoriai. O tai reiškia, kad sutartis nesugeba užtikrinti paklausos ir tai nėra operatoriaus kaltė. Tiesiog tokia yra rinka.

Taigi, kaip optimaliai sujungti šiuos pasaulius ir rasti pusiausvyrą už priimtiną kainą?

Šią problemą sprendžia jau prieinama technologija, būtent 4.0 klasės TMS įrankiai, kuriuos naudoja vad. skaitmeniniai ekspedijavimai. Jie giriasi, kad nemaža dalis procesų turi automatinius algoritmus, kurių dėka jie greičiau organizuoja transportą ir turi mažesnes eksploatavimo sąnaudas. Dabar beveik visi nori būti skaitmeniniu ekspeditoriumi ir tai nėra komplikuota. Kaip jau minėjau, reikia noro ir mąstysenos pokyčių, taip pat technologijos, kurias suteikia TMS 4.0.

Trans.eu nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros