BALM aprašytas atvejis yra susijęs su krovinių gabenimo įmone pietvakarių Vokietijoje. Per kelis mėnesius ji sudarė sutartis su dviem užsienio vežėjais dėl iš viso 449 vežimų, kurie buvo atlikti pažeidžiant kabotažo taisykles. Vežėjai anksčiau nebuvo atlikę jokio tarpvalstybinio vežimo arba nesilaikė keturių dienų „cooling-off“ laikotarpio po trijų leistinų kabotažo operacijų.
Kelno apygardos teismas patvirtino 449 pažeidimų atvejų, susijusių su transporto užsakovo atsakomybe pagal Vokietijos kelių transporto įstatymo (GüKG) 7c straipsnį, rašoma BALM oficialiame pranešime.
Kelių transporto įstatymo 7c straipsnis skamba taip:
Kiekvienas asmuo, sudaręs krovinių vežimo ar ekspedijavimo sutartį su įmone savo verslo ar individualios profesinės veiklos tikslais, negali pavesti subrangos sutartimi teikti paslaugas pagal šią sutartį, jeigu jis žino arba dėl neatsargumo nesuvokia, kad ta įmonė:
1. neturi leidimo pagal 3 dalį arba leidimo pagal 6 dalį, arba neturi Bendrijos licencijos, arba neteisėtai naudojasi leidimu, įgaliojimu ar licencija,
2. vežimui samdo vairuotojus, kurie neatitinka § 7b straipsnio 1 dalies 1 sakinio reikalavimų arba neturi vairuotojo pažymėjimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 3 ir 5 straipsnius,
3. įdarbina arba leidžia dirbti ekspeditoriui, kuris vykdo vežimą 1 ir 2 punktuose numatytomis sąlygomis.
1 dalyje nurodytas pažeidimas neturi įtakos šiuo tikslu sudarytos sutarties galiojimui.“
Visi komercinio krovinių vežimo klientai privalo užtikrinti, kad įmonės, su kuriomis jie sudaro sutartis, turėtų galiojančius leidimus (pvz., Bendrijos licenciją) ir nenaudotų jų nepriimtinu būdu“, – pabrėžia BALM.
Užsakančioji transporto įmonė nepatikrino ar kitaip neįrodė, kad abu vežėjai laikosi kabotažo taisyklių. Kelno apygardos teismas transporto užsakovui skyrė 72 700 eurų sumos konfiskavimą, o atsakingam transporto bendrovės generaliniam direktoriui – 17 928 eurų piniginę baudą.