„Išskyrus klimato apsaugos klausimus, Vokietijos politikai susitarė sparčiau investuoti į infrastruktūrą. Tvirta verslo pozicija reikalauja galingos infrastruktūros. Vokietija, kaip eksportuojanti, aukštųjų technologijų ir tranzito šalis, yra visiškai priklausoma nuo efektyviai veikiančio keleivių ir krovinių transporto, nes mobilumas yra lokalizacijos veiksnys. Transporto infrastruktūros – kelių ir geležinkelių projektų vykdymo tempas turi augti“ – rašoma pakete.
„Pagrindinis modernios ir našios infrastruktūros elementas yra geležinkelio tinklo plėtra ir modernizavimas“ – toliau skelbiama pakete.
“Išskyrus geležinkelių ir tiltų statybos spartinimą, prioritetas turėtų būti taip pat 144 automagistralių ir federalinių kelių projektai. Tačiau koalicija nustatė, kad daugiau lėšų skirs geležinkeliams, nei keliams. Atsižvelgiant į kelių infrastruktūrą – bus kreipiamas dėmesys jos išlaikymui ir remontams. Koalicija ir Deutsche Bahn, tik iki 2027 metų nori skirti 45 milijardus eurų geležinkelių tinklo remontui”.
Ar geležinkelius finansuos krovinių vežėjai?
Vežėjų vykdančių tarptautinį krovinių gabenimą, manymu, svarbiausios yra planuojamos didesnės rinkliavos. Būtent iš kelių rinkliavų Vokietijos politikai nori finansuoti planuojamą geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą.
Nuo 2024 m. rinkliava apims transporto priemones iki 3,5 t (šiuo metu galioja riedmenims nuo 7,5 t), o be to padidės ir CO2 taršos mokesčiai. Remiantis paskelbtu dokumentu, mokestis sieks 200 eurų už toną CO2.
„Galiausiai už tai sumokės vartotojas“
Dirkas Engelhardtas, Federalinės kelių transporto, logistikos ir atliekų tvarkymo asociacijos (BGL) prezidentas griežtai sukritikavo planuojamą sunkvežimių rinkliavos didinimą, kuriuo vyriausybė nori finansuoti geležinkelio plėtrą. BGL nariai yra „pasipiktinę ir labai, labai nepatenkinti tokiu sprendimu“ – pakomentavo Engelhardtas, ketvirtadienį duodamas interviu „Die Welt“.
„Galiausiai, deja, už tai turės sumokėti vartotojas“ – pridūrė D. Engelhardtas.
Papildomas išlaidas BGL vadovas įvertino nuo penkių iki šešių milijardų eurų per metus „ir, deja, jas teks padengti mūsų sektoriui“. Transporto sektoriaus antkainiai yra per maži, kad išlygintų kainų padidėjimą.
Engelhardtas mano, kad mokesčių padidinimas neturės įtakos klimato apsaugai.
„Šis mokesčių padidinimas neleis pasiekti numatyto tikslo“, – pabrėžė jis. „Šiuo metu mūsų verslininkams alternatyvos nėra. Rinkoje beveik nėra jokių elektrinių krovininių sunkvežimių, o pervežimo kiekių greitu metu sumažinti nepavyks“, – pridūrė Engelhardtas.