Pagrindinis Europos platinimo koridorius – vadinamasis „blue banana” („mėlynasis bananas“) nuo Beniliukso iki šiaurės Italijos – nebėra jau vieninteliu. Yra naujų „bananų“. Pagrindiniai senojo žemyno logistikos koridoriai išsiplės per dešimt metų ir bus net aštuoni.
Pagal tarptautinės konsultacinės įmonės „Cushman & Wakefield“ ataskaitą, pagrindinis Europoje esantis platinimo koridorius, vadinamasis „blue banana” persiformavo į kelis koridorius. Tai yra, be kita ko, Europos Sąjungos plėtros ir naujų greitkelių atsiradimo rezultatas.
Atsižvelgiant į didėjantį krovinių pervežimo poreikį, „Cushman & Wakefield“ analitikai prognozuoja, kad Europos „bananai“ ir toliau vystysis. Tuo labiau, kad gabenamų krovinių kiekis per ateinantį dešimtmetį padidės 22 proc. Pavyzdžiui, Eurostatas apskaičiavo, kad 2010–2050 m. paklausa krovinių vežimo paslaugoms padidės beveik tris kartus (182 proc.).
Transporto paklausos prognozė/šalt. European Commission’s EUTRIM and Cushman & Wakefield
Prie šio veiksnio prisideda ir kiti, kurie labai paveiks logistikos ir transporto sektorių. Tarp svarbiausių yra:
– didėjančios transporto išlaidos,
– darbuotojų trūkumas
– ir kelių eismo intensyvėjimas.
Neabejotiną poveikį rinkai turi prekybos plėtra ir naujos technologijos (pvz., daiktų internetas ir multimodaliniai ryšiai bei transporto tinklai), taip pat tokie klausimai kaip „Brexitas“.
Tiekimo grandinių forma sparčiai keičiasi. Tradicinis tolimojo susisiekimo transportas artėja prie kritinio taško. Todėl visos šalys turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kad užtikrintų laisvą prekių judėjimą į Europą, žemyne, taip pat jų eksportą “, – komentuoja pranešimo autorė Lisa Graham, „Cushman & Wakefield“ įmonės EMEA regiono logistikos ir pramonės nekilnojamojo turto rinkos tyrimo ir analizės direktorė.
Logistikos koridoriai vis dar „bręsta“
Lisa Graham pabrėžia, kad „Brexitas“ ir kiti išoriniai veiksniai didina spaudimą logistikos sektoriaus subjektams, verčia juos siūlyti ilgalaikius sprendimus.
Iš dalies dėl to atsiranda naujų logistikos koridorių, nes ES, siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti efektyvumą, investuoja į infrastruktūrą ir naujas technologijas visoje Europoje“, – aiškina ji.
„The Changing Face of Distribution: The Shape of Things to Come“ ataskaitoje nurodyti aštuoni pagrindiniai logistikos koridoriai, galintys paveikti logistikos plėtrą Europoje.
Naujus logistikos koridorius paskirstė į naujas rinkas – 2025 m. rinkas ir 2030 m. rinkas. Šis padalijimas buvo padarytas darant prielaidą, kad koridoriai pasieks visišką parengtį (kai kurie priklauso nuo infrastruktūros prieinamumo ar patikimumo arba dėl teisinių kliūčių sprendimo).
Aštuoni būsimi platinimo koridoriai Europoje iki 2030 m.:
– pirminis mėlynas bananas (blue banana) – koridorius, per kurį prekės įvežamos į Europą, einantis per Beneliukso šalių uostus, Reino regioną Vokietijoje ir toliau į Italijos šiaurę. Dėl didėjančios Viduržemio jūros uostų svarbos šis koridorius ateityje gali būti išplėstas iki Genujos Italijoje;
– Didžiosios Britanijos koridorius (geltonas) – dėl Didžiosios Britanijos išėjimo iš ES, britų laivybos, kelių ir geležinkelių tinklai formaliai nebebus transeuropinio transporto tinklo Šiaurės ir Viduržemio jūros koridoriaus (TEN-T) dalimi ir didės tiekimo grandinių svarba Didžiosios Britanijos viduje. „Brexitas“ gali padidinti logistikos pramonės priklausomybę nuo Britanijos uostų;
Šaltinis: Cushman&Wakefield
– Airijos koridorius (oranžinis) – kuriamas naujas jūrų maršrutas tarp Korko ir Dublino uostų Airijoje su Zebriugės ir Antverpeno uostais Belgijoje. Dėl riboto Zebriugės uosto pajėgumo didėjanti erdvės paklausa gali būti pastebėta netoliese esančiame Gente Belgijoje ir net Zelandija Olandijoje;
– Iberijos koridorius (geltonas) – kvalifikuotos ir pigesnės darbo jėgos prieinamumas Ispanijoje ir Portugalijoje jau pritraukia Vokietijos automobilių įmones. Dėl naujų geležinkelio linijų ir kitų transporto sujungimų per ateinančius 5-7 metus transporto apimtis gali padidėti;
– Vidurio Europos koridorius (geltonas) – investicijos greitkelių ir geležinkelių tinkluose pagal TEN-T jau padidino platinimo efektyvumą esamame koridoriuje. Jei galiausiai jis bus patrauktas iki šiaurinės Italijos, gali susijungti su mėlyno banano maršrutu Bolonijoje ir Milane;
– Šiaurės jūros koridorius (geltonas) – platinimas šiame koridoriuje, kuris jungia Hamburgo uostą su Kopenhaga ir Malme, žymiai pagerės po 2021 m., kai bus užbaigtas tunelis tarp Rødby ir Puttgarden, kuris bus prieinamas sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms ir krovininiams traukiniams;
– Juodosios jūros koridorius (raudonas) – būsimas platinimo koridorius, kuris bus prijungtas prie Centrinės Europos „banano“ po to, kai bus užbaigta Reino – Dunojaus geležinkelio ir greitkelių tinklo dalys, kurios įeis į TEN-T tinklą. Ši tinklo dalis jungs Budapeštą su Juodąja jūra. Dėl šios priežasties svarbų vaidmenį gali atlikti Rumunijos rinkos, pvz., Bukareštas.
– Baltijos koridorius (raudonas) – didėjanti Baltijos šalių, kaip pramonės vietų, svarba priklausys nuo greitkelių, kelių ir geležinkelių tinklo statybos TEN-T projekte. Šis tinklas sujungs regioną su Suomija, Lenkija, Čekija ir Vokietija. Reikalingos reikšmingos investicijos infrastruktūroje, kurios leistų ir toliau plėtoti šį koridorių.
Būsimus logistikos koridorius sukūrėme atsižvelgiant į alternatyvaus kuro rūšis ir multimodalinį transportą. Siekiant išlaikyti savo veiksmingumą ateityje, kelių transportas turi vystytis savarankiškumo ar elektroninės integracijos link, kad taip sumažintų eismo spūstis ir pagerintų saugumą“, – aiškina Robas Halas (Rob Hall), „Cushman & Wakefield“ įmonės EMEA regiono logistikos ir pramonės nekilnojamojo turto direktorius.
Pagal jį, ekologiškesnio kelių transporto plėtra nėra diskutuojama. „Iki 2030 m. visi pagrindiniai greitkeliai turės turėti stotis, siūlančias alternatyvius degalus ar kitas ekologiškas technologijas. Viešojo ir privataus sektoriaus uždavinys – užtikrinti, kad šie ekologiniai sprendimai būtų finansiškai naudingi ir nuoseklūs “, – priduria Halas.