Vokietijos vyriausybė paskelbė naujo mokesčio už išmetamą anglies dvideginio kiekį įvedimą. Ja bus apmokestinta transporto sektorius ir šildymo pramonė. Tarifai jau žinomi.
Kūrenimui skirtu gazoliu, gamtinėmis dujomis, benzinu ir dyzelinu prekiaujančios įmonės nuo kitų metų pradžios turės mokėti už išmetamą CO2 kiekį. Jos turės įsigyti taršos teises, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias sukelia jų produktai, sertifikatų forma. Tačiau reikėtų tikėtis, kad tarifai bus įtraukti į degalų kainą.
Federalinė vyriausybė ir federalinės žemės susitarė šių metų gegužę dėl didesnių tarifų ir jų didėjimo ateinančiais metais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. tarifas bus 25 Eur už toną išmetamo CO2. 2025 m. ši suma padidės iki 55 Eur, o 2026 m. iki 65 Eur. Suma bus priskaičiuojama prie kuro kiekio, kuris prisidės prie anglies dioksido tonos susikūrimo. Iš pradžių tarifai pirmaisiais metais turėjo būti 10 Eur, o po pirmojo padidinimo – 35 Eur.
1 litras dyzelinio kuro išskiria 2,67 kg CO2 (pagal „U.S. Environmental Protection Agency“ duomenis). Taigi prie 374,5 litro dyzelino, kuris prisidės prie 1 tonos anglies dioksido išmetimo nuo kitų metų, bus priskaičiuojamas 25 Eur mokestis. Tai reiškia, kad 2021 m. kainos padidės apie 7 centus už litrą, o 2025 m. – apie 15 centų.
Įdomu tai, kad vyriausybė įsipareigoja investuoti papildomas CO2 mokesčio pajamas į klimato apsaugos programas – pvz., į klimatui palankų transportą ir energiją taupančius pastatus.
„Be to, dalis bus grąžinta piliečiams kaip lengvata didesnių išlaidų atveju“, – rašoma Vokietijos vyriausybės tinklalapyje.
Ar šiuo atveju reikės Europos Komisijos intervencijos? Prisiminkime Vokietijos planus įvesti lengviesiems automobiliams taikomą rinkliavą, kuri buvo diskriminuojanti kitų šalių vairuotojus. Vokietijos vairuotojai turėjo mokėti rinkliavas, kaip ir užsieniečiai, tačiau pagal reglamentų projektą jie galėjo tikėtis kompensacijos kelių mokesčių sumažinimo forma.
Taigi pinigai, kuriuos jie išleistų rinkliavoms, būtų grąžinti kitu būdu. Todėl austrai ir olandai pripažino šias rinkliavas kaip diskriminuojančias užsienio vairuotojus ir pateikė Briuseliui skundą prieš Vokietiją. Galiausiai ES Teisingumo Teismas nustatė, kad rinkliavos, kurios turėjo įsigalioti šių metų spalį, pažeidžia ES teisę.
Pixabay/JirkaF/public domain nuotr.