Vokietijos paklausa sunkvežimių vairuotojams vis auga. Dirkas Engelhardtas, Vokietijos Krovinių transporto, logistikos ir atliekų tvarkymo asociacijos (BGL) prezidentas, pokalbyje su „Bild“ neslepia: jau dabar šalyje trūksta 100 tūkst. vairuotojų, o kilus ginkluotam konfliktui ši spraga gali siekti net 400 tūkst. vietų.
Jei nepavyks užpildyti 400 tūkst. vairuotojų spragos, krizės atveju nesugebėsime nei tinkamai remti Bundesvero, nei aprūpinti civilių gyventojų“ – įspėja D. Engelhardtas.
Jo vertinimu, didelė Vokietijos transporto sistemos dalis yra paremta užsienio darbuotojais, daugiausia iš Rytų Europos. Karo atveju vairuotojai iš Lenkijos, Rumunijos ar Ukrainos galėtų būti pašaukti grįžti į savo šalis – tai reikštų logistinę krizę Vokietijai.
Idėjos gelbėjimui: moterys, pensininkai ir vairuotojai iš trečiųjų šalių
D. Engelhardtas ragina keisti įstatymus, kurie leistų pensininkams grįžti į profesiją, nereikalaujant periodiškai atlikti kvalifikacinius tyrimus. Jis taip pat siūlo palengvinti patekimą į profesiją vairuotojams iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Moldovos ar Uzbekistano. Esminis dalykas būtų pripažinti jų vairuotojo pažymėjimus ES teritorijoje. Netgi siūloma, kad daugiau moterų sėstų už sunkvežimių vairo.
Mums reikia saugių stovėjimo aikštelių ir transporto priemonių su privačiais dušais, tualetais ir virtuvėmis“ – teigia Vokietijos asociacijos prezidentas.
Lenkijos vežėjai pasipiktinę
Su Vokietijos raginimais polemizuoja Janas Buczekas, Lenkijos Tarptautinių Kelių transporto vežėjų asociacijos ZMPD prezidentas. Pokalbyje su „Gazeta Prawna“ jis neslepia skepticizmo.
Nors tai atvira rinka, senosios ES šalys šias bendras taisykles traktuoja pasirinktinai. Kai kalbama apie rinkos padalijimą prekybos srityje, jie ima viską. O kai kalbama apie darbą Vokietijos įmonėse, jie taip pat nori viską pasiimti“, – sako jis.
Jis pabrėžia, kad Lenkijoje valstybė investavo dideles sumas į profesinių vairuotojų mokymą. Profesinių mokyklų absolventai turi visas kvalifikacijas. Tuo tarpu Vokietija nori spręsti savo personalo krizę paprasčiausiu būdu.
„Sumokėti ir išsiurbti iš rinkos kuo daugiau darbuotojų“ – priduria J. Buczekas.
Ne tik personalas. Problemą kelia taip pat Vokietijos taisyklės
J. Buczekas taip pat nurodo kitas problemas:
Tarsi pagal Vokietijos tarpininkų užsakymą buvo sutrumpintas reikalavimų transporto sektoriui nagrinėjimo laikotarpis nuo trejų metų iki vienerių metų. Ir dėl to, kad Vokietijos darbuotojai nenori dirbti ir verčiau prekiautų transporto užsakymais, jie sukūrė milžinišką transporto sektoriaus tarpininkų rinką“, – aiškina J. Buczekas.
ZMPD vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vokietija pratęsė mokėjimo terminus iki kelių mėnesių.
90 dienų mokėjimo terminas nėra retas atvejis. Todėl manome, kad pirmiausia reikia atkurti tai, kas buvo sugriauta“, – komentuoja J. Buczekas, cituojamas „Gazeta Prawna“.
