Vyriausybė uždegė žalią šviesą „Via Baltica“ iki sienos su Latvija rekonstrukcijai
Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.
Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.
Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.
Tai leis pradėti rengti kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), Panevėžio aplinkkelio (A17) ir kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šie ruožai yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.
Susisiekimo ministerija teigia, kad „Via Baltica“ atkarpa tarp Sitkūnų ir sienos su Latvija yra viena avaringiausių Lietuvoje – čia daug sankryžų, intensyvus krovininio transporto eismas, trūksta laukinių gyvūnų judėjimą ribojančių priemonių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius yra sakęs, kad iki 2030 metų ruožas turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms.