Convoy

Žlunga didžiausia skaitmeninė krovinių ekspedijavimo įmonė. Ne tik ji susidūrė su problemomis

Įmonė „Convoy“, laikoma pagrindiniu skaitmeniniu krovinių gabenimo bendrove JAV, anuliavo arba atidėjo visus savo krovinių vežimus. Po to buvo paskelbta žinia apie darbuotojų atleidimus ir bankrotą.

Vidutinis skaitymo laikas 7 minutės

Pranešimai apie sukrėtimą skaitmeninės ekspedicijos įmonėje atsirado po to, kai logistikos portalas „FreightWaves“ paskelbė straipsnį, kuriame pareiškė, jog „Convoy“ kroviniai turi būti atšaukti.

JAV portale rašoma, kad „Convoy“ išsiuntė klientams pranešimus, kuriuose rašoma, jog „imtasi būtinų žingsnių“, siekiant „paruošti įmonę „Convoy“ pertvarkymui ir apie tai tiksliau bus pranešta per artimiausias 48 valandas“.

„FreightWaves“ nurodė, kad įmonės „Convoy“ atstovas nepatikslino, kaip gali atrodyti tas pertvarkymas.

Milžinė bankrutuoja

JAV įmonė patvirtino, kad baigia savo veiklą ir atleidžia darbuotojus, kurių yra apie 1 tūkstantis.

Kaip žinote, pastarosiomis dienomis ėmėmės veiksmų, kuriais bandėme minimalizuoti krovinių siuntėjams ir vežėjams sutrikimus ir patikinome, kad visi siuntiniai, gabenami tranzitu, pateks į reikiamas tikslines vietas… Kai šiuos veiksmus baigsime, „Convoy“ baigs savo veiklą“, – savo laiške darbuotojams pranešė Danas Lewisas, įmonės generalinis direktorius ir vienas iš jos įkūrėjų.

Jis parašė, kad dalis darbuotojų pasiliks, jie užsiims likvidavimu ir „galimomis būsimomis strateginėmis galimybėmis“.

Tikėjomės, kad ši diena niekada neišaus. Beveik keturis mėnesius svarstėme įvairias strategines galimybes įmonei. Tačiau galiausia nei viena iš jų nebuvo pasirinkta kaip tinkama tam, kad įmonė galėtų išlikti tokia forma, kokia yra dabar“, – patikino jis ir pabrėžė, kad įmonė buvo priversta užbaigti savo veiklą dėl „didžiulės prekių transporto recesijos ir mažėjančių kapitalo rinkų“.

„Dėl visų šių aplinkybių mūsų planas žlugo, tuo pačiu jos sužlugdė ir mūsų potencialų strateginį pirkėją – tai buvo ideali audra“, – baigdamas patikino Lewisas. Anot jo, baigėsi lėšos, taip pat susijungimo ar įsigijimo galimybės“.

Drastiškas pinigų politikos sugriežtinimas, kurį matėme per pastaruosius 18 mėnesių, smarkiai sumažino investicijų „apetitą“ ir kapitalo įplaukas į nepelningas privačias įmones vėlyvame plėtros etape. Būtina taip pat pažymėti, kad esant sudėtingoms krovinių vežimo ir finansinėms sąlygoms, veiksmų, susijusių su susijungimu ir įsigijimu, ryškiai sumažėjo, o daugelis potencialių strateginių „Convoy“ pirkėjų taip pat nukentėjo dėl prekių vežimo rinkos nuosmukio, todėl kur kas sudėtingiau vykdyti sandorius“, – pareiškė jis.

„Potencialaus strateginio pirkėjo“ tapatybė nebuvo atskleista. Tačiau atlikus daugelio ataskaitų analizę galima spręsti, kad bendrovė C. H. Robinson vykdė rimtas derybas dėl „Convoy“ perėmimo.

Šiuo metu „Convoy“ „analizuoja strategines galimybes“ – skelbia JAV portalas „Loadstar“.

Sunkus metas skaitmeninei ekspedicijai

2015 m. generalinio direktoriaus Dano Lewiso ir technologijų direktoriaus Granto Goodalio įsteigta įmonė „Convoy“ per pastaruosius 8 metus surinko iš investuotojų šimtus milijonų dolerių. Viena svarbiausių pinigų įplaukų įvyko 2022 m. balandžio mėnesį, po kurios bendrovė įvertinta 3,8 mlrd. dolerių sumai. „Convoy“ turi taip pat žinomų šalininkų, pvz.: Džefas Bezosas ir Bilas Geitsas.

Tačiau šiais metais įmonės reikalai nesiklostė gerai. Rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad „Convoy“ pasisamdė investicinį banką, kad jis parengtų įvairių finansavimo galimybių planus, įskaitant įmonės pardavimą. Š. m. birželio mėnesį pradėta atleisti iš darbo darbuotojus.

Reikia pripažinti, kad 2023 m. buvo sunkūs daugeliui skaitmeninių logistikos įmonių ir ne tik „Convoy“ susidūrė su sunkumais.

Geriausias pavyzdys – įmonė „Flexport“, kuri atleido iš darbo šimtus darbuotojų ir atšaukė pasiūlymus, kai įkūrėjas Rayanas Petersenas pakartotinai pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas ir pakeitė Davą Clarką, buvusį „Amazono“ generalinį direktorių.

Pareiškime dėl pokyčių tiek Petersenas, tiek ir Clarkas pareiškė, kad „Flexport“ „nebuvo atspari makroekonominės konjunktūros pablogėjimui, kuris turėjo įtakos įmonėms visame pasaulyje“.

„Šios sudėtingos sąlygos darė įtaką mūsų klientams, todėl sumažinome mūsų prognozes dėl kiekių iki 2023 m. Mažesni kiekiai ir geresnis efektyvumas esant naujoms organizacinėms ir operacinėms struktūroms reiškia, kad turime per daug darbuotojų, einančių įvairias pareigas visoje šalyje“, – rašė Petersenas ir Clarkas.

Tuo tarpu project44, visibility srities sprendimų tiekėją, taip pat paveikė situacija rinkoje. Š. m. gegužės mėnesį įmonėje atlikta organizacinė restruktūrizacija ir galiausia iš darbo atleista apie 10 proc. visų darbuotojų visame pasaulyje.

Didžiausio technologinio bumo laikotarpiu startuoliai galėjo gauti daugiamilijoninį finansavimą vos per kelias dienas. Atsiradus pokyčiams rinkoje, pastebėjome didesnius pokyčius rizikos kapitale (venture capital), palaipsniui, kai investuotojai tapdavo vis atsargesni. Investuotojai užuot investavę už bet kokią kainą, susitelkė ties pelningumu ir plečiamu augimu. Nei vienas startuolis, net logistikos technologijos „raketos“ neatsispirs šioms tendencijoms“, – anuometinę situaciją komentavo generalinis direktorius Jettas McCandlessas.

Blogas pasirinkimas

Analizuojant šiuos ir kitus įvykius skaitmeninės logistikos ir tiekimų grandinės srityse, skeptiškas požiūris į greitai besivystančius startuolius vis labiau pastebimas sektoriuje. Kai kurie kritikai priekaištauja įmonėms, kad jos pernelyg susitelkia ties rinkodara ir galiausiai daugiau dėmesio skiria stiliui nei turiniui.

Svarbiausia buvo Anthono Millerio, logistikos konsultanto, nuomonė. Jis daugiau nei 6 metus dirbo įmonėje „WiseTech Global“, užsiimančioje tiekimo grandinės programine įranga, be kitų, ėjo įmonių plėtros vadybininko pareigas.

Rašydamas „LinkedIn“ prieš paskelbdamas žinią apie „Convoy“, Milleris pareiškė, kad kai kurios šio sektoriaus įmonės padarė tris klaidas:

  1. eikvojo pinigus rinkodarai, o ne prekės kūrimui,
  2. naudojo madingus šūkius, užuot spręsdamos realias problemas
  3. ir darbuotojus traktavo kaip išteklius, kuriuose galima naudoti, užuot kurdamos rimtas struktūras.

Jis patikino, kad kai kurios mėgstamiausios sektoriaus įmonės „iš esmės ne daug ką turėjo pasiūlyti, atsižvelgiant į tai, kad pastangos dėtos dešimtmečiais.“

Atrodo, kad dabar ne tiek svarbu, ko mums reikia, o tai, kas įvyks. Be „lengvo“ finansavimo ir „triukšmo“, kuris pastaruoju metu ypač paveikė sektorių, atrodo, kad esame ne itin gerame technologinės logistikos katalizatoriaus kelyje“, – pabrėžė Milleris.

Kitas garsus kritikas – Nickas Coverdalis, vienas iš įmonės „Utanga Technologies“ įkūrėjų, TMS kūrėjas. Jis skaitmeninį ekspeditorių pavadino „nesėkme“ ir pareiškė, kad daug šio sektoriaus įmonių žlugo, nes joms vadovavo privilegijuoti asmenys, kurie eikvojo pinigus tam, kad galėtų remti savo ego ir smagiai linksmintis.

Nors Coverdalio ir Millerio požiūris gali neatspindėti visos logistikos sektoriaus situacijos, tampa aišku, kad dabartinės rinkos sąlygos logistikos startuoliams kelia aukštesnius reikalavimus.

Š. m. birželio mėnesį paklaustas apie investicijas, Lucienas Besse, įmonės „Shippeo“, tiekimo grandinės matomumo tiekėjo, generalinis direktorius, interviu su Trans.INFO pasakė:

Stebina mane, kai kas nors sako, kad rinka reikalauja pelningumo ir darnaus įmonės valdymo, be to, žmonės atleidžiami iš darbo, nes to nori rinka.“

Besse pabrėžė, kad net pati „Shippeo“ įmonė nėra atspari rinkos įtakai.

Aišku, tai, kas vyksta rinkoje, daro įtaką visiems. Nepaisant to, visuomet stengėmės vadovauti įmonei atsakingai. Tai mums be galo svarbu – gebėjimas numatyti situacijas ir priimti prasmingus sprendimus“, – pabrėžė jis.

FourKites“, kitas rimtas žaidėjas tiekimo grandinės matomumo sektoriuje, taip pat minėjo apie savo ketinimą atsargiau kurti plėtros planus (nors 2022 m. ankstyvą pavasarį taip pat pranešė apie atleistus darbuotojus).

2022 m. vasarą pokalbio su Trans.INFO metu Mathew Elinjickalas, „FourKites“ generalinis direktorius, apie įsigijimus ir atsakingą plėtrą sakė:

„Išties turime įvertinti kiekvieno į rinką įdėto dolerio ROI („return on investment“ sutrumpinimas, t. y. investicijų grąža – red.). To tikisi investuotojai. Iš tikrųjų investuotojai ieško kelio, kaip pasiekti pelningumą. Jie neanalizuoja, kiek jis turėtų augti kiekvienais metais. Taip, puiku, jeigu augi. Tačiau jeigu per artimiausius 24 mėnesius nesurasi būdo, kaip pasiekti pelningumą, tai nebūsi gerai įvertintas viešosiose rinkose.“

„Atsižvelgiant į naujas sąlygas rinkoje – mažėjantis į prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių vertinimas, lokių rinkos pradžia, infliacija ir ne tik – tai ne sukaupti pinigai bus svarbiausi. Tai kapitalo efektyvumas – kaip kuri savo verslą? Ar bet kokia kaina sieki didelio augimo? Tai kainuoja daugybę pinigų“, – aiškino Elinjickalas.

Paantraštės