Nemažai vairuotojų prisipažįsta kad turi savo transporto priemonėse papildomas saugumo priemones arba ketina jas įsigyti. Dažniausios krovininių automobilių vairuotojų turimos „asmens apsaugos“ priemonės – tai dujų balionėliai ir elektrošokas.
Kas trečias profesionalus vairuotojas nerimauja dėl savo saugumo ir jaučia grėsmę darbo metu. Pastaraisiais mėnesiais Europoje surengtos teroristinės atakos stiprina šį nerimą ir skatina transporto sektoriaus darbuotojus vežioti su savimi papildomas saugumo priemones. Kalba eina ne tik apie nacionalines, bet ir apie užsienio trasas.
Saviginos priemonės kas trečiame sunkvežimyje
Kas trečias vairuotojas prisipažįsta vežiojantis su savimi savigynos priemones arba ketinantis tokias priemones įsigyti. Beveik kas penktas vairuotojas vežiojasi su savimi dujų balionėlį, o kas dvyliktas – elektrošoką.
Rečiau pasitaiko, kad vairuotojai neišvažiuoja į trasą be kokio nors sunkaus ar aštraus daikto, kuris pavojaus metu gali pasitarnauti kaip savigynos priemonė. Kalba eina apie metalo gaminius, mačetes, peilius ir kt.
– Pokalbiai su vairuotojais atskleidė, kad nemaža dalis jų ryžtasi įsigyti savigynos priemones norėdami sustiprinti savo saugumo jausmą. Daugeliu atvejų darbdaviai nežino apie darbinėse transporto priemonėse pervežamus, savigynai skirtus daiktus – sako „Inelo“ ekspertas Mateušas Wlochas.
Eksperto teigimu, “Inelo” įmonės tyrimas rodo, kad vairuotojai nesijaučia saugiai. Saviginos priemones galima rasti kas trečiame sunkvežimyje.
– Mūsų tyrimas patvirtina, kad tokias priemones galima rasti kas trečiame krovininiame automobilyje. Transporto bendrovėms nerimą kelia klausimas ar legalu yra turėti tokius įrenginius vilkike – teigia ekspertas.
Pavojingų vietų žemėlapis
Vis dėlto elektrošokas, dujų balionėlis ar teleskopinė lazda nėra panacėja ir nedidina vairuotojų saugumo jausmo.
33 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad veiksmingesnis sprendimas minimalizuojant pavojų yra nustatyti ypač pavojingas vietas, pažymėti jas žemėlapyje ir atsižvelgti į gautą informaciją renkantis trasą.
Rinkoje galima rasti technologinių sprendimų, padėsiančių nustatyti vairuotojui saugią trasą, ir kurie taip pat gali teikti ekspeditoriui informaciją apie transporto priemonės priartėjimą prie itin pavojingų ruožų bei išvažiavimo iš jų. Pakanka įmontuoti į krovininius automobilius specialius GPS palydovinės navigacijos įrenginius.
Puiki komunikacija saugumo garantija?
Pagrindinis tokių sistemų privalumas – komunikacijos tarp vairuotojo ir pervežimą organizuojančio asmens nenutrūkstamumas. Tokių pavojų kaip užpuolimas ar krovinio vagystė atveju svarbiausias yra veiksmų greitis.
Profesionaliais telematiniais įrenginiais besinaudojantys vairuotojai gali paprastu būdu išsiųsti ekspeditoriui pranešimą, kad pastarasis galėtų iškviesti pagalbą. Jie taip pat gauna patvirtinimą, kad jų išsiųstas pranešimas buvo perskaitytas gavėjo – aiškina Korbuševskis.
Vagysčių skaičius kasmet didėja
TAPA (Transport Asset Protection Association) duomenimis, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje pirmajame 2016 m. pusmetyje buvo pavogta dvigubai daugiau krovinių, nei 2015 m.
Daugiausiai krovinių (virš 54 proc.) buvo pavogta iš vilkikų. Deja, vagysčių skaičius kasmet didėja. 2015 m. per pirmąjį pusmetį krovinių vagystės užfiksuotos 19-oje šalių, o 2016 m. jau 25-ose. 2015 m. pranešta apie 516 krovinių vagysčių, 2016 m. – apie 1024.
2015 m. praradimai sudarė 18,5 mln Eur., 2016 m. – 27,3 mln Eur.
Vagystės ir antpuoliai dažniausiai įvyksta Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Serbijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Rytų Europos šalyse – Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.