TransInfo

Kanban – kelios labai svarbios atsargų kontrolės taisyklės

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Japonai Kanban (jap. iškaba, lentelė) metodą sukūrė prieš septynis dešimtmečius. Taikoma – gamybai ir tiekimo kontrolei. Iš esmės tai pagrįsta informacijos perdavimo apie planavimą, užduočių dalijimą ir jų parengimą bei įgyvendinimą sistemos sukūrimu. Neatsiejamas elementas – kontrolė.

Pirmą kartą Kanban vadinamą sprendimą aprašė 1947 m. „Toyota Motor Corporation“ darbuotojas Taiichi Ohno. – Būtina organizuoti medžiagų srautą gamyboje pagal prekybos centrų principą, vartotojas ima tam tikrą kiekį produkto iš lentynos, o pastebėta spraga nedelsiant papildoma – taip Kanban idėją paaiškino tada Taiichi Ohno.

Viena iš pagrindinių Kanban diegimo priežasčių „Toyota“ gamykloje buvo jos santykinai mažas našumas, palyginant su tuometiniais amerikiečių automobilių gamintojais. Šioje srityje japonai atrodė nekaip, o  Kanban idėjos realizavimas turėjo tai pakeisti – teigia jos propagatoriai.

Idėja buvo aiški: rasti būdą, kaip padidinti pristatymo galimybę, be būtinybės padidinti sandėlius. Tai būtų susiję su brangių žaliavų ir pusgaminių atsargų sumažinimu. Tačiau, norint sumažinti šias sąnaudas, reikėjo lanksčios ir efektyvios gamybos sistemos.

Kanban tai toks gamybos organizavimas, kad kiekviena ląstelė gamina būtent tiek, kiek duotu momentu reikia. Šiame metode atsargų kontrolė buvo laikoma esminiu medžiagų valdymo veiksniu.

Kanban sistemos reikšmė dažnai pateikiama kaip šūkio „7 kartus jokių“ įgyvendinimas

O tiksliai:

– jokių trūkumų, – jokių vėlavimų, – jokių atsargų, – jokių eilių, – jokių pratovų, – jokių nereikalingų technologinių ir kontrolinių operacijų, – jokių perkėlimų.

Teoriškai klausimas atrodo paprastas ir akivaizdus, tačiau praktiškai tai vyksta kitaip. Problema gali atsirasti tiekimo organizavime. Būdingas šio metodo bruožas yra praktiškas sandėliavimo prieš gamybą pašalinimas (vienintelė atsarga yra darbo vietoje, be to, ji yra santykinai nedidelė). Daugeliui įmonių tai reiškia tikrą „revoliuciją“.

Gamybos užsakymai yra griežtai sinchronizuoti su iš klientų gautais užsakymais. Medžiagos ir pusgaminiai pristatomi iš tiekėjų valandiniu tikslumu, o gamybos pajėgumų rezervai ir gamybos proceso lankstumas leidžia gaminti beveik bet kurį elementą bet kuriuo metu.

Siekiant efektyviai įgyvendinti Kanban sistemą, medžiagų apyvartai gali prireikti tam tikrų pokyčių bendrovėje.

Kalbama, čia tarp kitko, kad:

– gamybos procesas buvo nepertraukiamas, o produktai, jei įmanoma, maksimaliai standartizuoti

– transporto ciklai būtų kiek įmanoma suvienodinti, nes tai leidžia planuoti logistiką taip, kad būtų galima sumažinti atsargas (pvz., naudojant vadinamąjį „pienininko maršrutą“).

– gamybos apimtis turi būti surealinta, tik tada galima sumažinti atsargas

– turėtų būti pašalinti gamybos svyravimai, ypač svarbu planuoti jį galutiniame etape

– turėtų būti sudarytos sąlygos medžiagų srautui kontroliuoti naudojant Kanban korteles (kiekvienam pagamintam / saugomam elementui turėtų būti suteiktas unikalus pavadinimas, indeksas ir saugojimo vieta; duomenys turėtų būti susiję ir su produktais bei medžiagomis, konteineriais arba transporto padėklais);

– būtų optimaliai valdomi konteineriai (konteinerių laikymas darbo vietoje taip pat kainuoja, reikia daryti viską, kad šias išlaidas sumažintumėm).

Visa sistema turi būti paprasta ir skaidri, kad būtų sumažinta klaidų rizika

Lean Enterprise Institute pabrėžia, kad Kanban iš esmės yra gamybos kontrole pagal „Lean Manufacturing“ principus. Nes Kanban susietas su laiku, gamyba siurbimo sistemoje ir išlygintu planavimu, kuris praktiškai leidžia įgyvendinti „just in time“ principą.

Paprastai Kanban naudojamas signalizavimui, kada bus sunaudotas gamybai naudojamas elementas. Tačiau „Lean Enterprise Institute“ atkreipia dėmesį į tai, kad Kanban keliose vietose skiriasi nuo tradicinių gamybos kontrolės metodų. Tradicinėje gamyboje gamybos grafikas yra pritaikytas kiekvienam atskiram procesui, o kiekvienas procesas gamina pagal šį grafiką (nėra laike sinchronizuoto grįžtamojo ryšio iš procesų su informacija apie tikslius poreikius).

Tuo tarpu Kanban iš esmės yra fizinis planavimo įrankis, kuris glaudžiai jungia ir sinchronizuoja veiklą įvairiuose tiekimo ir gamybos etapuose. Kontroliuoja medžiagų judėjimą, atsižvelgiant į laiką ir kiekį, priklausomai nuo proceso signalų.

Apsaugo nuo perprodukcijos ir padeda sumažinti atsargas

Pasak Artą Samllejų (Art Smalley), „Išlyginta siurbimo sistema“, (Leidėjas „Lean Enterprise Institute“) autoriaus, Kanban užduotys, tai visų pirma:

– užkirsti kelią perprodukcijai (ir pernelyg dideliam judėjimui) tarp gamybos procesų;

– pristatyti konkrečius gamybos užsakymus procesams, remiantis papildymo taisyklėmis (tai atliekama valdant tiek medžiagos judėjimo laiko sinchronizavimą, tiek perkeltų medžiagų kiekį);

– tarnauti gamybos priežiūrai kaip vizualinės kontrolės priemonė, kuri leidžia apibrėžti ar gamyba pralenkia grafiką, ar vėluoja jį įgyvendinti (žvilgsnis į vietas, kuriose laikomi Kanban laikymo dėžės, rodo, ar medžiagos ir informacijos srautai laiku sinchronizuojami, kaip planuota);

– būti nuolatinio tobulinimo priemone (kiekvienas Kanban yra atsargų konteineriu vertės sraute; Kanban skaičiaus sumažinimas sistemoje per tam tikrą laiką tiesiogiai reiškia atsargų ir laiko nuo žaliavos iki kliento perėjimo sumažinimą).

Paantraštės