Įstatymo projektas buvo inicijuotas dar praėjusių metų lapkritį, o šių metų balandžio 21 dieną jam pritarė Seimas. Prezidentūra pabrėžia, kad pakeitimai leis ne tik statyti naujus objektus, bet ir efektyviau valdyti jau esamą kelių infrastruktūrą.
Pasak G. Nausėdos, pagrindinis įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektus įgyvendinti ne tik naujuose, bet ir jau veikiančiuose kelių infrastruktūros objektuose. Iki šiol tokios galimybės buvo ribotos.
„Priimti įstatymo pakeitimai pašalina kliūtis plačiau taikyti VPSP modelį kelių transporto sektoriuje ir pritraukti papildomą finansavimą gerinant kelių būklę“, – teigia Prezidentas.
Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad Lietuvos kelių būklė išlieka viena opiausių infrastruktūros problemų, o valstybės biudžeto galimybės ją finansuoti – ribotos. Naujas modelis turėtų padėti išskaidyti finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą.
Investicijos – be spaudimo biudžetui
Prezidentūra akcentuoja, kad VPSP projektai leis pritraukti papildomą finansavimą išvengiant reikšmingo poveikio valstybės biudžeto deficitui. Tai reiškia, kad dalis investicijų būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis, o valstybė įsipareigotų už paslaugas atsiskaityti per ilgesnį laikotarpį.
Skaičiuojama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti nuo 0,5 iki 2 mlrd. eurų. Tai reikšmingas postūmis sektoriui, kuris pastaraisiais metais susiduria su finansavimo trūkumu ir augančiais infrastruktūros nusidėvėjimo iššūkiais.
Aptarė įgyvendinimo detales
Po įstatymo pasirašymo prezidentas susitiko su susisiekimo ministru Juru Taminsku, finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, valstybės valdomos bendrovės Via Lietuva valdybos pirmininke Rūta Butautaite-Pivoriūniene bei ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku.
Susitikimo metu aptarti praktiniai įgyvendinimo aspektai – nuo projektų atrankos iki finansavimo struktūrų. Tikimasi, kad pirmieji konkretūs projektai galėtų būti pradėti rengti jau artimiausiu metu.
Ilgalaikė strategija kelių sektoriui
Šalies vadovo iniciatyva laikoma platesnės strategijos dalimi, siekiant užtikrinti tvarų kelių finansavimą. VPSP modelis jau plačiai taikomas kitose Europos valstybėse, ypač transporto infrastruktūros srityje.
Lietuvoje šis žingsnis gali tapti lūžio tašku – ne tik pagerinti kelių būklę, bet ir sukurti ilgalaikį, diversifikuotą finansavimo modelį, mažiau priklausomą nuo kasmetinių biudžeto sprendimų.
