Kontrolės tikslas – ne tik eismo saugumas. Perkrauti sunkvežimiai greičiau ardo infrastruktūrą ir iškreipia konkurenciją transporto rinkoje. Todėl tiek Lenkijoje, tiek kitose Europos valstybėse svėrimo technologijos tampa vienu svarbiausių kontrolės instrumentų.
2026 m. vasario 25–27 d. transporto inspektoriai vykdė naktinę kontrolės akciją greitkelyje A1. Patikros metu daugiausia dėmesio skirta transporto priemonėms, gabenančioms nedalomuosius krovinius – statybinę techniką, ekskavatorius, smulkintuvus ar metalo laužo presus.
Per akciją sustabdyti keturi transporto sąstatai su 7–10 ašių. Visais atvejais nustatyti dideli leistinos bendrosios masės viršijimai – nuo 68 iki daugiau kaip 102 tonų, kai standartinė riba siekia 40 tonų. Tai reiškia perkrovą nuo 70 iki net 156 proc. Inspektoriai taip pat nustatė gabaritų pažeidimus – kai kuriais atvejais transporto priemonių ilgis siekė 28 metrus. Fiksuoti ir ašių apkrovų viršijimai. Be to, viename daugiau nei 80 tonų sveriančiame sąstate vairuotojo kortelėje nebuvo registruojamas darbo laikas, o pati transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros.
Kadangi vežėjai neturėjo reikiamų V kategorijos leidimų ir pakankamo palydos transporto skaičiaus, visos transporto priemonės buvo nukreiptos į depozitinę stovėjimo aikštelę. Administracinės procedūros pradėtos prieš vežėjus, o vairuotojas, neregistravęs darbo laiko, neteko teisės vairuoti trims mėnesiams.
Baudos už perkrovą Lenkijoje – kas atsako?
Perkrova reiškia leistinos bendrosios masės arba ašių apkrovų viršijimą. Atsakomybė gali tekti ne tik vairuotojui, bet ir vežėjui, ekspeditoriui ar net krovimo darbus organizavusiam siuntėjui ar gavėjui.
Baudos priklauso nuo transporto priemonės kategorijos:
- sunkvežimiams nuo 3,5 t iki 12 t – nuo 500 iki 5 tūkst. zlotų,
- sunkvežimiams virš 12 t – nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. zlotų.
Jeigu transporto priemonė važiuoja be leidimo kaip negabaritinė, vairuotojui gali grėsti net iki 15 tūkst. zlotų bauda.
Papildomai transporto inspekcija gali skirti administracines baudas įmonei. Pavyzdžiui, jei viršijama ašių apkrova:
- iki 10 proc. – 6 tūkst. zlotų,
- nuo 10 iki 20 proc. – 10 tūkst. zlotų,
- daugiau nei 20 proc. – 15 tūkst. zlotų.
Tačiau vienos patikros metu bendra administracinė bauda negali viršyti 12 tūkst. zlotų.
Praktikoje didžiausia problema vežėjams dažnai nėra pati finansinė sankcija. Perkrautas sunkvežimis gali būti sustabdytas, sulaikomas registracijos liudijimas ir nurodoma perkrauti dalį krovinio.
Tai reiškia prastovas, papildomas logistikos išlaidas ir galimą užsakymo vėlavimą.
Čekija spartina dinaminių svarstyklių tinklą
Čekija sparčiai plečia WIM sistemų tinklą automagistralėse. Iki 2025 m. pabaigos šalyje veikė jau 31 dinaminių svarstyklių punktas, daugiausia Prahos regione.
Sistema leidžia sverti sunkvežimius jų nestabdant. Registruojama bendroji masė, ašių apkrova ir kiti parametrai. Duomenys naudojami atrinkti transporto priemones detalesnei patikrai.
Baudos šalyje siekia nuo maždaug 860 zlotų už nedidelį viršijimą iki apie 1 500 zlotų už kiekvieną pradėtą toną virš leistino limito.
Vokietija planuoja automatines svarstykles
Vokietija taip pat planuoja diegti svėrimo judant technologiją. Iki 2028 m. numatyta įrengti šešis automatinius svėrimo punktus.
Pagal Vokietijos baudų katalogą sunkvežimis laikomas perkrautu jau viršijus masę daugiau nei 2 proc. Jei viršijimas viršija 30 proc., vairuotojui gresia 380 eurų bauda ir vienas baudos taškas, o transporto priemonės savininkui – 425 eurai ir taip pat vienas taškas.
Bulgarija diegia automatinę kontrolę
Bulgarija nuo 2025 m. spalio įdiegė automatinę svėrimo judant sistemą, panašią į naudojamą Vengrijoje. Šiuo metu ji veikia 10 pagrindinių tranzito kelių, o ateityje planuojama apie 100 matavimo punktų visoje šalyje.
Pažeidimo atveju duomenys perduodami kelių mokesčių operatoriui BG Toll, o vežėjas gauna elektroninį pranešimą. Baudos gali siekti iki maždaug 2 tūkst. eurų.
„STOP kelių gadinimui“ Lietuvoje
Panaši kryptis ryškėja ir Lietuvoje. Susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė nacionalinės akcijos „STOP kelių gadinimui“ pradžią, kurios tikslas – reikšmingai sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą keliams. Programoje numatyta plėsti svėrimo vietų tinklą, didinti patikrinimų apimtis ir stiprinti kontrolę, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) šiai funkcijai žadamas net dešimt kartų didesnis finansavimas.
Vienas pagrindinių techninių sprendimų – judančių sunkiasvorių transporto priemonių svėrimo vietų tinklo plėtra. Per artimiausius trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose numatoma įrengti 18 naujų svarstyklių. AB „Via Lietuva“ kartu su LTSA analizuoja galimas vietas, techninius sprendimus ir teisinę bazę, kad kontrolė būtų efektyvi ir teisiškai „atspari“.
