Per ateinančias kelias savaites Rusija įves iš Europos Sąjungos į Kiniją per Federaciją gabenamų konteinerių plombavimo sistemą. Tai leis pristatyti į Aziją prekes, kurioms taikomas Rusijos embargas. Sistema taip pat padės padidinti krovinių srautus maršrutais į ES ir sutrumpinti pristatymo laiką.
Rusijos geležinkelių duomenimis, 2018 m. per Rusiją maršrutu Kinija – ES pervežtas konteinerių skaičius siekė 553 tūkst. TEU. Palyginus su 2017 m. tai padidėjo 34 proc. Šiemet tai bus daugiau nei 600 tūkst. TEU, o iki 2025 m. planuojama pasiekti 1,7 mln. TEU. Palyginimui, 2014 m. buvo pervežta vos 44 tūkst. TEU.
Toks didelis augimas tai Kinijos ekonominių ir politinių pokyčių rezultatas. Gabenama vis mažiau žaliavų, o vis daugiau kapitalui imlių krovinių, t.y. tokių, kuriems Europoje yra didžiausia paklausa. Didelio pralaidumo keliai leidžia Kinijai įgyti konkurencinį pranašumą gabenant šiuos vertingus produktus. Dėl šios priežasties Azijos kompanijos siekia plėsti infrastruktūrą ir investuoti į koridorius bei sprendimus, kurie gali būti naudojami siekiant optimizuoti pristatymų laiką ir sumažinti sąnaudas.
Bendra krovinių stebėjimo sistema
Vienas iš tokių sprendimų yra konteinerių plombavimo sistema. Jos tikslas: tarptautinių pristatymų laiko sutrumpinimas, transporto skaidrumas, gabenamų krovinių kontrolės padidinimas ir muito mokesčių garantija. Sistema taip pat turi padidinti tranzito per Eurazijos ekonominė sąjungą (EES), ypač Rusiją, kuri ir toliau palaiko embargą Vakarų prekėms, patrauklumą.
Konteinerių stebėjimo sistema turi būti naudojama visoje Rusijos Federacijos ir šalių partnerių transporto sistemoje, įskaitant kelių transportą. Elektroninės plombos stebi krovinio būklę nuo prietaiso sumontavimo iki jo išmontavimo. Jutikliai siunčia į sistemą duomenis apie konteinerio ar puspriekabės būklę. Stebi greitį, sustojimus, pristatymo laiką, neplanuotą atidarymą, o sunkvežimių atveju taip pat avarijas keliuose ir stovėjimą.
Prekių tiekimo iš Kinijos atveju tai yra labai svarbu, nes į ją įtrauktos Kinijos, Armėnijos, Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos muitų struktūros. Siekiant standartizuoti procedūras, buvo įkurtas vadinamasis EES plombavimo operatorių konsorciumas, kuriam priklauso operatoriai iš Kazachstano, Armėnijos, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos. Kiekvienas atskiras operatorius yra atsakingas už:
– tranzito duomenų stebėjimą naudojant elektronines plombas,
– reikiamo skaičių stebėjimo prietaisų vežėjams tiekimą,
– duomenų perdavimą įgaliotoms vyriausybinėms įstaigoms,
– atsiskaitymą už stebėjimo paslaugas su logistikos operatoriais ir vežėjais.
Konsorciumo nariams taikomi vienodi stebėjimo prietaisų, paslaugų ir atsiskaitymo sistemų reikalavimai. Paslaugos vertė bus paskirstyta tarp konsorciumo dalyvių proporcingai tranzito kilometrams atskirose šalyse. Rusijoje plombavimo sistemos operatoriais yra Rusijos geležinkeliai ir Platono kelių rinkliavų sistema.
Rusiškos plombos “Sirius”/biglock.info nuotr.
Kaip tai atrodo praktikoje?
Gamybos ir vėliau krovinių konsolidacija vyks transporto ir logistikos hube Kinijoje. Prekės bus sukrautos į konteinerius, po to bus atlikti muitinės formalumai ir įdiegti stebėjimo įtaisai. Krovinys bus gabenamas iki Kinijos sienos, o vėliau – nesustodamas ir nepriregistruojamas – kirs Kirgizijos, Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos sienas ir vyks per Lenkiją į logistikos hubą Vokietijoje. Ten plombos bus išmontuojamos, o kroviniai perkraunami į sunkvežimius, kurie juos pristatys galutiniam gavėjui.
Panašus optimizavimas žymiai pagerins pristatymų kokybę. Tranzito laikas per pastaruosius trejus metus atskiruose ruožuose buvo žymiai sutrumpintas (pvz., iš Kinijos į Maskvą prekės atvežamos per 5 dienas, o į Vokietiją – per 11 dienų). Taip pat sumažėjo krovinių įkainiai – nuo 2016 m. vieno FEU kaina sumažėjo vidutiniškai 29 proc. – nuo 3,1 tūkst. Eur iki 2,2 tūkst. Eur.