Susisiekimo ministerijos teigimu, mūsų šalies vežėjams išlikti konkurencingiems padėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus krovininio kelių transporto krovinių srautai.
Preliminariais duomenimis, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius Lietuvos transporto paslaugų eksportas siekė 6,83 mlrd. eurų. Investicijos į sektorių išaugo trečdaliu, iki 1,62 mlrd. eurų.
Palyginus šių ir praėjusių metų rezultatus, krovinių vežimas įvairių rūšių transportu padidėjo 11 proc. (iki 156 mln. tonų), iš jų keliais – 20 proc. (120 mln. tonų). Didinti krovinių srautus sugebėjo tik sunkvežimiai, nes geležinkeliais pernai vežta 12 proc. mažiau (27,2 mln. tonų) krovinių, jūrų transportu – 11 proc. mažiau (6,47 mln. tonų), per šalies oro uostus – 6 proc. mažiau (20,1 tūkst. tonų).
Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krovos apimtis sudarė 32,7 mln. tonų (9 proc. mažiau nei 2022 m.). Bendras Latvijos uostų krovos kritimas pernai siekė apie 21 proc., Estijos – apie 29 proc. Klaipėdos uosto rezultatus antrus metus iš eilės gerino konteinerių krova – pernai Klaipėdoje krauta daugiau kaip 1,05 mln. TEU (standartizuotų konteinerių vienetų). Pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.
